Marių mergelio atodanga
Koordinatės: 55°16′52″ š. pl. 20°59′8″ r. ilg. / 55.28111°š. pl. 20.98556°r. ilg.
Marių mergelio atodanga – atodanga, atsivėrusi Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Parnidžio įlankoje, Didžiosios kopos papėdėje. Matoma vietose, kur kopos statmenai nusileidžia į marias. Teritorijoje, esančioje tarp Parnidžio rago bei Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ir priklausančioje Grobšto gamtos rezervatui, įlankos krante kopos yra išslėgusios marių mergelio, arba gitijos, sluoksnius.
Pučiant stipriam rytų vėjui, pamaryje galima stebėti bangų į krantą ridenamų mergelio išspaudų gabaliukus. Marių pakrantė ties atodanga atrodo lyg akmenuota – nusėta įvairaus dydžio apvaliais mergelio gabaliukais. Marių mergelis ne kartą yra pasitarnavęs miškininkams, apželdinant smėlynus.
Mergelio atodanga – geologinis paminklas. Būklė stabili, rytinis mergelio šlaitas nuolat veikiamas vandens erozijos. Plotas - 0,45 ha.[1]
Susidarymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mergelio atodanga – tai 2–3 m aukščio, šviesiai pilkos spalvos, sluoksniuotas kalnelis, susidaręs slenkančiai į marias kopai išspaudus į paviršių dumblo sluoksnį. Atodangos formuojasi tada, kai Didžiojo kopagūbrio kopos, slinkdamos, slegia mergelio sluoksnį. Ties marių kranto linija, sumažėjus pasipriešinimui, mergelis išspaudžiamas į paviršių.
Mergelis – vidutinio kietumo, nelaidi vandeniui uoliena, sudaryta iš karbonatų, dolomitų ir molio bei įvairių priemaišų, dažnai slūgso arti žemės paviršiaus. Iš jos gaminamos įvairios rišamosios statybinės medžiagos: cementas, kalkės ir kitos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||
