Didžioji kopa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Didžioji kopa
Paminklas sklandytojams virš Kuršių Nerijos

Didžioji kopa (arba Sklandytojų kopa) – kopa Kuršių nerijoje, didžiajame pustomų kopų kopagūbryje ties Grobšto ragu, į pietus nuo Nidos, netoli Kuršių marių pakrantės. Ilgą laiką buvusi pati aukščiausia kopa Kuršių nerijoje. XX a. pirmojoje pusėje jos aukštis siekė 68 m (kitais duomenimis, 70 m), 1984 m. – 60,5 m.[1] Tačiau per XX amžiaus paskutinį dešimtmetį kopos aukštis gerokai sumažėjo ir šiai dienai vos besiekia 50 metrų. Taip atsitiko Neringoje padaugėjus poilsiautojų, kai pasienio zonoje buvo galima laisvai vaikščioti bei praktiškai nebuvo jokių draudimų vaikščioti kopomis bei leistis nuo jų. Žiūrint nuo Saulės laikrodžio, Didžiosios kopos viduryje matosi Lietuvos bei Rusijos Kaliningrado srities teritorijos sieną žymintis pasienio kuolelis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1932 m. Lietuvos aeroklubas Nidoje buvo įkūręs sklandymo mokyklą, kuri buvo pagrindinė Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklavietė,[2] o nuo šios kopos besimokantys sklandytojai kildavo į dangų.

Sklandytojų kopa nuo Parnidzio kopos

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sklandytojų kopa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. „Sklandytojų kopa“. Nuoroda tikrinta 2016-03-02. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]