Margių gyvenvietės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Margių gyvenvietės – aštuonios akmens, bronzos ir geležies amžiaus gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybės Kaniavos seniūnijos teritorijoje, buvusio Dubo ežero vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje pakrantėse, Karaviškių, Gribašos ir Dubičių miškuose.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsamiau tirtos 4 gyvenvietės, jose rasta įvairialaikių duobių, židinių ir pavienių stulpaviečių liekanų, daug titnaginių, keraminių, akmeninių radinių. Medžioklės įnagius sudaro įkotiniai ir nuoskaliniai antgaliai bei mikrolitai (trapecijos, ašmenėliai, lancetai), darbo įrankius – gremžtukai, rėžtukai, grandukai, grąžtai, ylos, peiliai, kalteliai, kirveliai. Rasta akmeninių kaplių, kirvių, gludintuvų, šlifavimo plokščių fragmentų ir kabutis.

Margių I gyvenvietė (kultūros paminklo kodas A108) yra buv. Dubo ežero šiauriniame krante. 19801981 m. tyrė Istorijos institutas (vadovė Rimutė Rimantienė). Ištirtas 1064 m² plotas, rastas iki 60 cm storio kultūrinis sluoksnis. Rasta titnaginių, keraminių ir pavienių akmeninių radinių. gyvenvietė datuojama vėlyvojo paleolito (Bromės-Liungbiu kultūra, Svidrų kultūra), vėlyvojo mezolito ir neolito (Nemuno kultūra), bronzos amžiaus (Trzcinieco kultūra, brūkšniuotosios keramikos kultūra) laikotarpiu.

Margių II gyvenvietė (kultūros paminklo kodas A109) yra į rytus nuo pirmosios Margių senovės gyvenvietės. Ją 1980 m. tyrinėjo Istorijos institutas (vadovė Rimutė Rimantienė), 19992000 m. – Giedrė Grinevičiūtė. Iškastas 150 m² plotas. Aptiktas iki 40 cm storio kultūrinis sluoksnis. Rasta daug titnago ir keramikos dirbinių. Gyvenvietė datuojama vėlyvuoju paleolitu (Svidrų kultūra), mezolito antrąja puse ir neolitu (Narvos kultūra, Nemuno kultūra, virvelinės keramikos kultūra).

Margių IV gyvenvietė vad. Salos gyvenvietė yra buv. Dubo ežero vakarinės pakrantės saloje. 1902 m. ją tyrinėjo Vandalinas Šukevičius, 19941999 m. – Egidijus Šatavičius. Ištirtas 60 m² plotas. Aptiktas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su vėlyvojo paleolito, mezolito antrosios pusės (lancetai, kaulinis žeberklas), neolito antrosios pusės (indai puošti virvučių ornamentu, duobutėmis), vėlyvojo bronzos amžiaus (brūkšniuotoji keramika), geležies amžiaus pabaigos – XIII a. – XIV a. (lipdyta lygiu paviršiumi ir apžiesta keramika) radinių. XIII–XIV a. sala paversta piliakalniu. Rasta daug titnago, kaulo-rago, keramikos, metalo dirbinių.

Margių V gyvenvietė (kitaip Barzdžio miško) gyvenvietė yra buv. Dubo ežero rytinėje pakrantėje. 1982 m. ją tyrinėjo Rimutė Rimantienė, ištyrė 808 m² plotą. Aptiktas iki 60 cm storio kultūrinis sluoksnis su gausiais titnago, keramikos ir pavieniais akmeniniais radiniais, priskiriamais vėlyvojo paleolito (Bromės-Liungbiu, Arensburgo kultūra, Svidrų kultūra) ir neolito antrajai pusei – bronzos amžiaus pradžiai (Narvos, Nemuno, Trzcinieco kultūros). Rasta pavienių geležies amžiaus radinių. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • R. Rimantienė, Margių 1-oji gyvenvietė, Lietuvos archeologija, Vilnius, 1999, t. 16, p. 109–170

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Egidijus ŠatavičiusMargių gyvenvietės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 267 psl.