Manipūri

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Manipūri
ꯃꯤꯇꯩ ꯂꯣꯟ
Meitei language written in Meitei script.svg
KalbamaIndija, Mianmaras, Bangladešas
Kalbančiųjų skaičius1,7 mln.
Kilmėkinų–tibetiečių
 manipūri
Rašto sistemosbengalų, meitei majeko, lotynų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaIndijos vėliava Indija
Kalbos kodai
ISO 639-3mni

Manipūri (মৈতৈলোন্ = Meeʁteilon; t. p. meitei, meithei, manipuri) – kinų–tibetiečių kalbų šeimos kalba, paplitusi daugiausia šiaurės rytų Indijoje – Manipure, Asame, Tripuroje, Nagalande, Vakarų Bengalijos kalnuotose vietovėse, taip pat aplinkinėse Bangladešo ir Minamaro srityse. Manipūri yra viena iš valstybinių Indijos kalbų, oficiali Manipuro valstijos kalba bei lingua franca. Kalbančiųjų skaičius – apie 1,7 mln. žmonių.[1] Klasifikacija neaiški.

Kalba agliutinacinė. Turi 2 tonus – krentantįjį ir lygųjį. Manipūri turi du priebalsių posistemius – autentišką ir perimtą iš asamų ir bengalų kalbų (pirmojo tik duslūs ankštumos priebalsiai turi aspiruotus koreliatus, antrojo aspiruotų koreliatų yra tik skardžiųjų ankštumos priebalsių grupėje). Manipūri yra daiktavardžio ir veiksmažodžio šaknies morfema, taip pat visos afiksų morfemos dažniausiai būna vienskiemenės. Nėra giminės gramatinės kategorijos. Veiksmažodis turi tik priežastinius, veikslo, modalumo, neigimo afiksus. Žodžių tvarka: veiksnys–papildinys–tarinys (SVO).[2]

Svarbiausios tarmės: čakpa, pangalas, kakčingas, nongmaikhongas. Bendrinės kalbos pagrindas – Imphalio regiono tarmės. Iki XVIII a. manipūri buvo užrašoma meitei majeko raštu, sukurtu ~XI a. (brahmi raštų kilmės). Vėliau įsigalėjo bengalų raštas (tiek Indijoje, tiek Bangladeše). Kartais naudojamas lotyniškas raštas. XVIII a. Angomas Gopis į manipūri išvertė „Bhagavadgytą“, „Mahabharatos“ epizodus. Manipūri kalba leidžiama spauda, literatūra, rengiamos radijo laidos, jos mokoma pradinėse mokyklose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. mni Duomenys apie kodu „mni“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  2. Kazimieras Seibutis. manipūri. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008