Mandanai
| Mandanai | |
|---|---|
 Mandanas Varno Širdis
| |
| Gyventojų skaičius | 130 / 1171 |
| Populiacija šalyse |  Jungtinės Amerikos Valstijos(  Šiaurės Dakota)
|
| Kalba (-os) | anglų, mandanų† |
| Religijos | krikščionybė, prigimtinė tikyba |
| Giminingos etninės grupės | kiti sijai: ypač hidatsai, arikarai |
 Vikiteka: |
Mandanai |
Mandanai (iš odžibvių Mayádąna, angl. Mandan, sav. Nųmą́khų́·ki) – indėnų tauta, priklausanti sijams, gyvenanti Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurėje, Šiaurės Dakotoje. Populiacija – 130 žmonių[1] (kilmės – 1171)[2]. Mandanų kalba, priklausiusi sijų šeimai, iš gimtosios vartosenos išnyko 2016 m., dabar kalbama angliškai. Tikintieji – krikščionys (katalikai, protestantai), tradicinės tikybos išpažinėjai.
Maždaug prieš 1000 metų atskilo nuo kitų sijų. Pasak padavimo, iš dabartinio Viskonsino šiaurės vakarų priėjo Misūrio upę; pasak archeologinių duomenų – mandanai yra čiabuviai. XVIII a. turėjo 9 gyvenvietes Harto upės slėnyje (Šiaurės Dakota). Dėl asiniboinų bei dakotų antpuolių ir epidemijų mandanų skaičius sumažėjo labai ženkliai, liko tik 2 gyvenvietės (prie Naifo upės žiočių, šalia arikarų). XIX a. pr. populiacija siekė 1500 žmonių, po raupų epidemijos 1837 m. sumažėjo iki 125. 1825 m. su JAV sudarė sutartį. 1870 m. kartu su arikarais ir hidatsais perkelti į Fort Bertoldo rezervaciją.
Medžiagiškoji kultūra panaši į kitų prerijų indėnų. Tradiciniai verslai – raitoji bizonų medžioklė, kaplinė-lydiminė žemdirbystė, žvejyba (su pintais bučiais), valčių gamyba (apskritos, pintais rėmais, aptrauktos oda), keramika ir kt.
XIX a. pr. mandanai dalijosi į 13 matrilinijinių giminių (dalis jų pramaišiui su hidatsais). Kiekviena gyvenvietė susidėdavo iš dviejų brolijų, iš kurių kiekviena turėdavo vadą (viena – pagal paveldėjimą „taikos meto“ vadą, kita – renkamą karvedį). Buvo karinių draugijų, suskirstytų pagal amžių, sistema (pagrindinė draugija – „Bizonai“), taip pat moterų apeiginės draugijos.
Tradicinei tikybai būdingas šamanizmas, tikėjimas asmeninėmis dvasiomis-globėjomis (su jomis susijusi pagrindinė vasaros apeiga – okipa). Apeiginiai rūbai puošti kalnų avinų pūkais. Vyrai pindavosi kasas, jas apsukdavo bebrų odomis. Jaunuoliai, priklausę „Juodaburnių“ karinei draugijai, išsijuodindavo dantis.[3]
-
Mandanų ir arikarų delegacija (XIX a. pab.–XX a. pr.) -
Mandanų šokių troba (Maklino apygarda, Šiaurės Dakota) -
Mandanų būsto vidaus rekonstrukcija -
Mandanai (XIX a. vid. piešinys) -
Mandanų karys (XIX a. piešinys) -
Mandanės uogauja (~1908 m.) -
Mandanų mokasinai
.jpg)
