Mokasinai

Mokasinai (iš algonkinų kalbų – „avalynė“; prokalbėje *maxkeseni) – minkštas zomšinis kojinės pavidalo Šiaurės Amerikos indėnų apavas. Gaminami mokasinai dvejopai: siuvami iš vieno arba trijų zomšos gabalų arba su kietu padu ir minkštu zomšos viršumi. Puošiami aplikacijomis, karoliukais, siuvinėjimu.^[1] Mokasinai avimi daugiausia keliaujant, vaikštant po laukinę gamtą. Rytuose buvo labiau paplitę minkštapadžiai mokasinai, tinkami vaikščioti po miškus, žolėtus paviršius, o prerijose, kur daug uolų – kietapadžiai. Kalifornijoje mokasinai avėti tiek žiemą.

Pradžioje mokasinai siūti iš žaliaminės odos (elnio, bebro, bizono, briedžio), vėliau paplito iš europiečių perimta rauginta oda. Pradurstymui buvo naudojamos ylos, kaulinės adatos, dygliatriušio dygliai, susiuvimui – sausgyslės, augalinis pluoštas. Vėliau paplito gamykliniai siūlai.

Irokėzai ir kitos šiaurės rytų tautos dar gamindavo iš kukurūzų ir kitų augalinių pluoštų pintus mokasinus, skirtus apsaugoti odiniams.

Mokasinai indėnų vadinti įvairiai: pauhatanų – mäkäsĭn, rytų algonkinų – mockasin, makkusin, delavarų – mahkusin, lënhàksën, mikmakų – m’kusin, odžibvių – makizinan, juodakojų – niitsitsikin, kri – maskisin, šajenų – ôxa'ôhévo’kêhanôtse, irokėzų – ah-tä-quä-o-weh, čerokių – ᎠᎳᏑᎶ (alasulo), dakotų – haŋ'-pa, krou – huuptaheele, sarsių – ka tii, čoktavų – shulush.