Maitvanagis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Neophron percnopterus
Prague 07-2016 Zoo img15 Neophron percnopterus.jpg
Maitvanagis (Neophron percnopterus)
Prahos zoologijos sode
Status iucn3.1 EN lt.svg
nykstanti rūšis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Sakaliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Falconiformes)
Šeima: Vanaginiai
(Wikispecies-logo.svg Accipitridae)
Pošeimis: Grifai
(Wikispecies-logo.svg Aegypiinae)
Gentis: Neophron
(Wikispecies-logo.svg Neophron)
Rūšis: Maitvanagis
(Wikispecies-logo.svg Neophron percnopterus)
Binomas
Neophron percnopterus
Linnaeus, 1758
NeophronMap.svg
Maitvanagio paplitimo arealas

Maitvanagis (Neophron percnopterus) – vanaginių šeimos (Accipitridae) paukščių (grifų) rūšis, paplitusi Afrikoje, Pietvakarių ir Pietų Azijoje, Pietų Europoje.

Kūnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paukštis 47–65 cm ilgio, išskleistų sparnų plotis – 165 cm, sveria 1,5–2,2 kg. Kūno plunksnos baltos, plasnojamosios – juodos. Snapas ilgas, kabliškas. Galva plika, ryškiai geltona ar rausva. Kojos ryškiai geltonos. Jauniklių plunksnos pradžioje būna gelsvai pilkos, dėmėtos, galvos oda pilka.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami 3 maitvanagių porūšiai:

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maitvanagiai gyvena nedideliais būriais, savanose – paprastai poromis. Lizdus krauna kalnuose – ant atbrailų, skardžių, tarpeklių nišose. Lizdai netvarkingi, statybai naudoja šakalius, šiukšles, kaulus, juose pilna maisto likučių. Patelė deda 2 kiaušinius, kuriuos pora perina 42 dienas. Jaunikliai pradeda skraidyti 80 dienų po išsiritimo.

Maitvanagiai lesa pačią įvairiausią maitą – ne tik žinduolių, bet ir bestuburių, žuvų. Kartais lesa vaisius, dažnai kapstosi šiukšlynuose, lesa išmatas, nebijo žmogaus kaimynystės. Norėdami pramušti kietų stručio kiaušinių lukštą, ant jų mėto sunkius akmenis.

Maitvanagių populiacija nyksta, vietomis sparčiai, dėl apsinuodijimo švinu, pesticidais ir kitais chemikalais (gaunamais su maita), taip pat dėl susidūrimų su elektros linijomis, vėjo jėgainėmis, dėl nelegalios medžioklės ar gaudymo.

Kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šie paukščiai laikyti pagarboje Senovės Egipte, kur buvo susiję su mirties ir atgimimo ciklais. Sieti su deivėmis Nekhbete ir Mut.


Commons-logo.svg

Vikiteka