Albertas Laurinavičius
Albertas Laurinavičius (g. 1941 m. liepos 19 d. Reivyčiuose, Mažeikių valsčius) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1965 m. baigė Vilniaus universitetą. 1986 m. fizikos ir matematikos mokslų daktaras.
1966–1971 m. dirbo Vilniaus universiteto Radiofizikos katedroje. Nuo 1971 m. dirba Puslaidininkių fizikos institute, 1980–1988 m. Kietojo kūno plazmos laboratorijos vedėjas, nuo 1985 m. vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1991–2000 m. dėstė Kauno technologijos universitete, nuo 1998 m. profesorius.
1996–2004 m. Tarptautinio elektrotechnikos ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE) narys.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausia tyrimų sritis: milimetrinio ilgio elektromagnetinių bangų sąveika su dielektrikais, puslaidininkiais, aukštatemperatūriais superlaidininkais. Remdamasis tyrimų rezultatais sukūrė automatizuotąjį puslaidininkinių medžiagų kokybės matuoklį. Daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių ir 10 išradimų autorius.[1]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Albertas Laurinavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 623 psl.