Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
56°18′52″ š. pl. 22°20′50″ r. ilg. / 56.31444°š. pl. 22.34722°r. ilg.
Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Telšių |
Dekanatas | Mažeikių |
Savivaldybė | Mažeikių rajonas |
Gyvenvietė | Mažeikiai |
Adresas | J. Basanavičiaus g. 18 |
Statybinė medžiaga | plytų mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1935 m. |
Stilius | modernizmas |
Klebonas | Donatas Stulpinas |
Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia – bažnyčia, stovinti Mažeikiuose.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Katalikai, norėdami apgauti caro valdžią, 1902–1904 m. pastatė didelius namus, kuriuos pavertė koplyčia – Viekšnių parapijos filija. Vidaus reikalų ministras 1904 m. koplyčią leido įrengti. 1906 m. spalio 31 d. pašventinta beveik dvigubai padidinta bažnyčia. Ji turėjo nuolatinį kunigą. „Saulės“ draugijos skyrius 1907 m. parapijos namuose įsteigė lietuvišką pradžios mokyklą. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Po 1928 m. įkurta parapija. Pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą 1930 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1936 m. rugpjūčio 2 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Bažnyčią 1943 m. dekoravo dailininkas Rimtas Kalpokas.
Architektūra ir interjeras
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 navų, šoninės žemesnės.
Pagrindinio fasado viduryje išsikišęs staigiai nukirstas bokštas su aukšta laiptuoto profilio niša išilgai. Fasadai apjuosti neraiškaus profilio karnizu, sienas skaido suporintos mentės ir aukšti bei siauri stačiakampiai langai. Šoniniuose fasaduose jie sugrupuoti po tris[1].
Bažnyčioje įrengti keturi altoriai. Didysis altorius ir šoniniai Švč. Mergelės Marijos bei Antano Paduviečio altoriai - vieno tarpsnio. 1958 m. didžiajame altoriuje pastačius naują Kazio Švažo sukurtą statulą, anksčiau pagrindiniame altoriuje buvusi Nukryžiuotojo su šv. Marija Magdalena skulptūrinė grupė buvo perkelta į naujai suprojektuotą kuklų altorių bažnyčios šone[2]. Parapijos klebonu 2012 m. pradėjus dirbti kun. Donatui Stulpinui bažnyčia atkurta taip, kaip ją buvo suprojektavęs architektas ir didžiojo altoriaus autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis: į altorių grąžinta nukryžiuotojo Kristaus ir po jo kojomis suklupusios šv. Marijos Magdalenos skulptūra „Pieta“. Bažnyčioje taip pat išdažytos sienos, įrengtos šildomos grindys, nauja garsinimo aparatūra, ant sakyklos atnaujinti uždažyti keturių evangelistų atvaizdai, atlikti kiti atnaujinimo darbai.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 138
- ↑ 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 138
- ↑ „Porciunkulės atlaidai ir šventovės 85-metis, 2021-08-01“. budas.lt. Nuoroda tikrinta 2022 m. liepos 12 d..