Loginė mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kohcas ir Kokelkornas vokiečių šachmatų kompozitoriai

Loginė mokykla – tai viena iš šachmatų kompozicijos krypčių. Ji dar vadinama Naująja vokiškąja mokykla. Jos nuostatų laikosi šachmatų kompozitoriai, nuo XX a. pradžios kuriantys loginius uždavinius. Šių uždavinių sprendimui parengiamas pagrindinis ir vienas, ar keli, paruošiamieji planai. Jie skirti kliūčių, trukdančių pagrindinio plano įgyvendinimui, šalinimui.

Pagrindiniai loginės mokyklos žanrai: trijų, keturių ir daugiau ėjimų uždaviniai. Jų turinį sudaro strateginė kombinacija su tam tikra logine struktūra, kur svarbią reikšmę turi ėjimų (manevrų) tikslo grynumas.

Loginiuose uždaviniuose sutinkamos: indiškoji, Drezdeno, Grimšo, Novotno, Plachutos, laukelių, Hamburgo, Romos temos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valteris fon Holchauzenas
Francas Palacas

Šios mokyklos pradininkais laikomi vokiečių šachmatų kompozitoriai Johanas Kohcas (18431918) ir Karlas Kokelkornas (18431914), prieš tai pasižymėję kaip senosios vokiškosios mokyklos puoselėtojai. Jų knyga „Das Indische Problem“, 1903 m. išleista Potsdame, davė pradžią naujosios vokiečių mokyklos formavimuisi.[1] Loginės mokyklos šachmatų uždavinio pirmtaku galima laikyti austrų kompozitorių A. Civinskį (18291905) paskelbusiu eilę uždavinių su tiksliai išreikšta loginio uždavinio konstrukcija ir su teminiais klaidinančiais pėstininkais.

Po 1903 m. Loginės mokyklos vystymas vyko dideliu tempu: buvo atrandamos naujos temos, plito nauji terminai ir formuluotės. 1905 m. K. Kokelkornas ir J. Kotcas paskelbė uždavinį su naujai atrasta Romos tema, kuri atvėrė sekantį uždavinių tematikos puslapį.

Valteris Holchauzenas (18761935)[2] savo knygoje „Logika ir tikslo grynumas naujajame vokiškajame uždavinyje“ (Logik und Zweckreinheit im neudeutschen Schachproblem (Leipcigas, 1928)) patikslino eilę sampratų (paruošiamieji ir sprendžiamieji manevrai) ir parengė fokalinę temą (1908). Francas Palacas (18961945)[3] atrado Hamburgo temą, paskelbė loginių kombinacijų antiformos teoriją. Fridrichas Paličas (18891932)[4] Romos temos pagrindu pasiūlė naują Drezdeno temą.

Vertingą indėlį į loginės mokyklos teoriją ir praktiką įnešė ir kiti vokiečių kompozitoriai: Josefas Johanas Brojeris (1903–1981)[5] Herbertas Grazemanas (1917–1983)[6], Adolfas Kremeris (1898–1972)[7], Hansas Rėmas (1942–)[8], Karlas Fabelis (1905–1975)[9] Hansas Feteris 1894–1973)[10], Verneris Špekmanas (1913–2001)[11], o taip pat, kompozitoriai iš kitų šalių: Erichas Bruneris (1885–1938)[12], Josefas Halumbirekas (1891–1968)[13], Erichas Cepleris (1898–1980)[14], Štefanas Šneideris (1908–1980)[15], Leonidas Kubelis (1891–1942)[16], Josifas Krichelis (1931–1988)[17], Valentinas Rudenka (1938–2016)[18], Aveniras Popandopulas (1920–1988)[19], Jakovas Vladimirovas (1935–)[20], Rafaelis Kofmanas (1909–1988)[21] ir kt. [22]

Uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Loginis uždavinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hansas Feteris

Palitzsch-Gedenkturnier 1932

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
#4 Tiesioginis matas. Romos ir Grimšo temos.

1.Žf7? grasina 2.Vg5#, bet 1...Bc5!

1. Bb7! Lxb7

2.Ld8 Bxd8

3.Žf7 Bd5, 4. Vf3#.[23]

Loginiams uždaviniams būdinga tai, kad juose galima tiksliai išskirti pagrindinį ir vieną, ar kelis paruošiamuosius planus.

Pagrindinis planas - tai turimas pradinėje padėtyje realus, ar sąlyginis baltųjų figūrų manevras, dėl tam tikrų priežasčių nepasiekiantis tikslo.

Bandomasis žaidimas – tai visuma nuoseklių baltųjų ir juodųjų ėjimų leidžianti nustatyti kliūtis, trukdančias pagrindinio plano įvykdymui.

Paruošiamasis planas – tai paruoštas baltųjų figūrų manevras nustatytoms kliūtims įveikti. Jei po šio manevro pravedimo atsirado naujų kliūčių, ruošiami ir nuosekliai įgyvendinami papildomi (antras ir tt.) paruošiamieji planai.

Kai manevras susijęs tik su baltųjų figūrų padėties pakeitimu, jis vadinamas tiesioginiu, o kai juodųjų figūrų– šalutiniu.

Antras būtinas loginių uždavinių bruožas – paruošiamojo plano tikslo grynumas. Tai reiškia, kad jis privalo turėti vienintelį tikslą – pašalinti bandomojo žaidimo metu nustatytą pagrindinio plano įvykdymo kliūtį.

Figūros judėjimas per šachmatų lentos laukelį, kuriame ateityje ji bus figūros užstota, vadinamas kritiniu ėjimu, o laukelis – kritiniu laukeliu. Figūros ėjimas priešinga kryptimi, siekiant ateityje išvengti galimo užstojimo, vadinamas antikritiniu ėjimu.

Loginių kombinacijų turinys remiasi dviejų taktinių idėjų: figūrų veikimo linijų užstojimo ir figūrų atitraukimo grupėmis.

Hanso Feterio uždavinyje po bandomojo žaidimo paaiškėjo, kad pagrindinio plano įvykdymui kliudo juodųjų bokštas: 1. Žf7? Bc5! 2. Vg5+ Bxg5. Panaudojus pirmą paruošiamąjį planą, siekiant atitraukti bokštą iš 4-os vertikalės: 1. Rd8! Bdx8 paaiškėjo, kad laukelio g5 gynyba juodųjų bokštu iš 5-os horizontalės yra pakankama.

Ir tik panaudojus dar vieną paruošiamąjį planą: 1. Bb7! Rxb7 atsiranda galimybė naudoti pirmąjį paruošiamąjį planą – 2. Rd8! Bxd8 ir pagrindinį planą 3. Žf7 Bd5 4. Vf3#. Matas juodųjų karaliui valdove iš laukelio f3 pasidarė įmanomas po to, kai juodųjų rikis, kirsdamas bokštą ant b7, perėjo per kritinį laukelį d5, kurį, besigindamas nuo mato savo karaliui laukelyje g5, buvo priverstas užimti juodųjų bokštas, užstodamas juodųjų rikio veikimo įstrižainę.[24]

Kiti pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

J. Kotcas ir K. Kokelkornas 1905 m. skelbia uždavinį su nauja Romos tema. Uždavinyje baltieji gali eiti 1.Ve2 grasindami 2. Rd3 ir 3. Vc2#. Tačiau juodieji gali tai sutrukdyti eidami 1. Re7-g5 2. Rd3 Rxe3. Kad pašalintų šią kliūtį baltieji aukoja žirgą ir atitraukia juodųjų rikį į gretimą įstrižainę: 1. Žd6 Rxd6 (baltieji grasino 2.Že4#). Dabar analogiška juodųjų gynyba yra nepakankama: 2. Ve2 Rf4 3. Exf Kxd4 4. Ve5#. Romos temos esmę sudaro toks juodųjų figūros atitraukimas, kuris veda į pakankamą juodųjų figūros gynybinių pajėgumų susilpninimą, neleidžiantį vykdyti ankstesnės gynybos užduoties. Po šio uždavinio atsirado kitų, paremtų gynybos ėjimo pakeitimo idėja, kuri tapo antra pagrindine mokyklos tematikos sritimi.

Erichas A. Bruneris

Be tematikos plėtros loginės mokyklos vystymasis vyko ir paruošiamojo plano apsunkinimo kryptimi. V. Holchauzeno uždavinyje pagrindinis planas būtų skelbti juodųjų karaliui |matą rikiu iš laukelio f6. Tačiau iš karto tai nepavyksta: 1.Rh4? dėl 1…Bd6. Baltieji įvykdo dviejų ėjimų paruošiamąjį planą, susidedantį iš juodųjų bokšto kritinio ėjimo ir sekančio jo užstojimo kitu bokštu: 1.Re1 Bb3 2. Rf2 Bcb5, ir tik dabar 3. Rh4, grasinant 4.Rf6. Gynybos nebėra: 3…Bb6 4.Bd5#.

Plačią loginės mokyklos tematiką sudaro figūrų sudvejinimas. Viena iš populiariausių – Tertono tema, paprastai vykdoma su skirtingomis figūromis: rikiu ir valdove, ar bokštu ir valdove. E. Brunerio 1910 m. uždavinyje pateiktas dviejų bokštų sudvejinimo pavyzdys. Jame tam, kad juodieji išvengtų pato, baltiesiems reikia patraukti bokštą c4. Bandymas su ėjimu 1 Bf4? nepasiteisina : 1….Kxc5 Bgg4 Kc6 Bc4+ Kd7! Todėl reikia baltiesiems bokštu eiti toliau - 1.Bh4, nes, sudvejinus bokštus, juodųjų karalių matuotų bokštas iš laukelio g4, kartu atverdamas ir rikio laukelyje h3 veikimo įstrižainę: 1….Kxc5 Bgg4 Kc6 3. Bc4#

J.Kotco ir K. Kokelkorno 1911 m. uždavinyje bandymas iš karto žaisti 1. Vh7 su grasinimu 2. Vb1# nepavyksta dėl juodųjų figūrų užstojimo laukelyje e4. Todėl pradžioje reiktų žaisti 1. Vf7 Rd5 2 Va7 Ba4 ir tik dabar 3. Vh7. Dabar juodieji gali kelią užstoti valdovei arba rikiu, ar bokštu, bet tai nepadeda nes dabar juodųjų figūros pačios viena kitai užstoja veikimo linijas ( Grimšo tema) : 3…Re4 4. Vh4#, arba 3...Be4 Vh1#. Šitame uždavinyje matome kritinius figūrų ėjimus, bet jų charakteris skiriasi nuo indiškosios temos. Ten baltieji kritinius ėjimus ir užstojimus atlieka savo figūromis, o čia, gindamiesi priversti daryti juodieji.

F. Palitčas pasiūlė temą, kurioje po paruošiamojo ėjimo juodieji ginasi nebe ta pačia, kaip Romos temoje, o kita figūra. Jo uždavinyje pagrindinis planas 1.Bf5? paneigiamas 1…Rb4. Paruošiamuoju ėjimu 1.Vb2 Rxb2 baltieji atitraukia juodųjų rikį, bet juodiesiems atsiranda galimybė ginti laukelį f8 bokštu, nors tai jų nebegelbsti: 2. Bf5 Bf3 3. Bh5#, nes juodieji bokštu užstojo rikio, gynusio laukelį h5, veikimo liniją. T. Pališas pasiūlė šią temą vadinti Drezdeno tema.[25]

J. Kotcas, K. Kokelkornas

Deutsches Wochenschach (6566) 1905.10.08

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
#4 Tiesioginis matas. Romos tema

1.Ve2? ~ 2.Rd3 ~ 3.Vc2# 1...Rg5!

1.Žd6! ~ 2.Že4#

1...R×d6 2.Ve2 ~ 3.Rd3 ~ 4.Vc2#

2...Rf4 3.e×f4 K×d4 4.Ve5#[26]

Valteris fon Holzhausenas

Rigaer Tageblatt 1908

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
#4 Tiesioginis matas

1. Re1! Bb3 2. Rf2 Bb5 3. Rh4 Bb6 4. Bd5#[27]

Erichas Bruneris

Akademisches Monatsheft für Schach 1910

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
#3 Tiesioginis matas trimis ėjimais. Brunerio-Tertono tema

1.Bh4! K×c5 2.Bg1-g4 ~ 3.Bc4#[28]

J. Kotcas, K. Kokelkornas

Festschrift des Akademischen Schachklubs München 1911

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
#4 Tiesioginis matas. Juodųjų Grimšo tema

1. Va7? grasina 2. Va1#, 1. ... Ba4!

1. Vh7? grasina 2. Vb1#, 1. ... Be4!

1. Vf7! grasina 2. Žd3+ Kd1 3. Vb3#

1. ... Rd5 2. Va7 Ba4 3. Vh7! Be4,Re4 4. Vh1,Vh4# 2. Vh7? Re4!

1. ... Bc4? 2. Vg6! ... 3. Vb1,Vg3#[29]

Fridrichas Palitčas

Deutsches Wochenschach 1918

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
#3 Tiesioginis matas trimis ėjimais. Drezdeno tema

1. Bf5? Grasina 2. Bf8#

1. ... Rb4!

1. Vb2! Rxb2 2. Bf5! (grasina 3. Bf8#)

2. ... Bf3 3. Bh5#[30]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 49-50.
  2. „Walther Freiherr von Holzhausen (29-05-1876 - 09-08-1935) German composer“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  3. „Franz Ferdinand Ludwig Palatz (18-07-1896 - 1945) German composer“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  4. „Friedrich Martin Palitzsch (25-10-1889 - 02-03-1932) German composer“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  5. „Breuer, Joseph (7.1.1903 - 2.8.1981) German chess player and problemist“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  6. „Herbert Grasemann (21-12-1917 - 21-06-1983) German composer“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  7. „Adolf Herrmann Rudolf Ferdinand Kraemer (23-03-1898 - 25-06-1972) German composer“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  8. „Hans Peter Rehm (28-11-1942) German composer and Grandmaster“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  9. „Karl Fabel (20-10-1905 - 03-03-1975) German composer and International Master“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  10. „Hans Vetter (1894-06-27 - 1973-04-13) German composer“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  11. „Werner Speckmann (21-08-1913 - 23-02-2001) German composer and International Master“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  12. „Erich Anselm Brunner (11-12-1885 - 16-05-1938) German-Swiss composer“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  13. „Josef Halumbirek (07-03-1891 - 22-06-1968) Austrian composer and International Master“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  14. „Erich Ernest Zepler (27-01-1898 - 13-05-1980) German - British composer and International Master“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  15. „Stefan Schneider (24-04-1908 - 08-12-1980) Austrian composer and International Master“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  16. „Карл Артур Леонид Иванович Куббель (25-12-1891 - 18-04-1942) Russian composer (L.I. Kubbel or K.A.L. Kubbel)“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 25 d. 
  17. „იოსებ კრიხელი (10-05-1931 - 22-09-1988) Georgian composer and Grandmaster (Iosif Mikhailovich Krikheli)“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 29 d. 
  18. „Валентин Федорович Руденко (19-02-1938 - 02-04-2016) Ukrainian composer and Grand Master (Valentin Fedorovich Rudenko)“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 26 d. 
  19. „Авенир Николаевич Попандопуло (01-05-1920 - 24-05-1988) Russian composer and International Master (Avenir Nikolayevich Popandopulo)“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa. 26 d. 
  20. „Яков Георгиевич Владимиров (22-07-1935) Russian composer and Grandmaster (Yakov Georgevich Vladimirov)“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 26 d. 
  21. „Рафаэль Моисеевич Кофман (26-03-1909 - 20-12-1988) Russian-Romanian composer and International Master (Rafael Moiseevich Kofman)“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 26 d. 
  22. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 218–220.
  23. „Hans Vetter“ (vok.). Nuoroda tikrinta 2019 spa. 27 d. 
  24. „В Руденко. Преследование темы. Логическая школа. c. 11“ (PDF) (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 29 d. 
  25. Е.Умнов. Немецкая школа. Шахматная задача XX века 1901-1944 гг. М: Физкулура и спорт, 1966. – С.31-48
  26. „Kohtz, Johannes Kockelkorn, Carl“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 23 d. 
  27. „Walter Freiherr von Holzhausen“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 23 d. 
  28. „Brunner, Erich Anselm“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2019 spa. 23 d. 
  29. „J. Kohtz, K. Kockelkorn“ (vok.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 23 d. 
  30. „Friedrich Martin Palitzsch“ (vok.). Nuoroda tikrinta 2019 spa 22 d. 

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]