Šachmatų kompozicijos tema
Šachmatų kompozicijos tema – tai uždavinio (etiudo) siužetas, sumanymas, kuris, kuriant uždavinį ar etiudą buvo panaudotas ɯž pagrindą, pav.ː mato, pato, Grimšo, šakutės, pozicinių lygiųjų ir kt. temos. Viename kūrinyje gali būti kelios temos.
Temos pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Temos pavadinimui paprastai suteikiama jos atradėjo pavardė, bet būna ir vietovės, miesto, panaudotos taktinės idėjos, ir kt. kilmės pavadinimų vardai.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai vėliau, tobulinant kurio nors šachmatų kompozitoriaus temą, paaiškėja, kad, naudojant šią temą, prieš daug metų, buvo publikuotas uždavinys spaudoje, bet vėliau buvo pamirštas.
Dabartinėje praktikoje yra priimta išlaikyti pavardę to autoriaus, kuris pirmą kartą suteikė jos tikslų apibrėžimą, nurodė tolimesnį jos tobulinimo kelią ir prisidėjo prie jos populiarinimo.
Teminis variantas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Uždaviniuose autoriaus sumanymas, tema atskleidžiama pagrindiniame uždavinio (etiudo) teminiame variante.
Jai keliami aukšti meniniai ir konstrukciniai reikalavimai: sumanymo raiškumas, medžiagos taupumas, dvilypumo nebuvimas. Etiude, ar daug ėjimų turinčiuose uždaviniuose būna vienas, rečiau du, o mažai ėjimų turinčiuose – du trys ar daugiau teminių variantų.
Temos panaudojimas klaidinančiajame pėdsake turi svarbią reikšmę, vertinant uždavinio ar etiudo vertę. Jai keliami tokie pat griežti reikalavai figūrų panaudojimo taupumui kaip ir teminiame pagrindiniame variante: visos figūros dalyvaujančios teminiame klaidinančiame pėdsake turi taip pat dalyvauti ir uždavinio sprendinyje.[1] Tema suteika kompozicijai logiką, darną ir grožį.
Šachmatų kompozicijų kūrimo konkursų organizatoriai varžybų sąlygose dažnai nurodo temas pagal kurias turi būti sudaryti konkursui pateikiami uždaviniai (etiudai).[2] Šachmatų kompozicijos temos naudojamos: etiuduose ir uždaviniuose.
Temų skirstymas į grupes[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tiek etiudų, tiek uždavinių temų yra nemažai, todėl jos grupuojamos pagal panašumą.
Uždavinių teminės grupės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Linijų atidarymo ir figūrų užstojimo,
- surišimų ir atrišimo,
- matų kitimo,
- žaidimo kitimo,
- ėjimų funkcijų kitimo,
- baterinio žaidimo,
- grėsmių,
- geometrinių motyvų,
- pirmojo baltųjų ėjimo ypatumų,
- juodųjų gynybos,
- mato ėjimo ypatumų,
- likusių temų grupes.
kiekviena teminė grupė apima jai priskiriamas temas, kurios gali būti smulkiau suskirstytos pagal tam tikrus būdingus požymius.[3]
Etiudų teminės grupės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Grupės sudarytos pagal etiudo turinį.
- Figūros laimėjimo,
- pėstininko pravedimo,
- mato,
- pato,
- figūrų blokavimo,
- tvirtovės,
- figūros persekiojimo,
- figūros surišimo,
- figūrų pririšimo,
- amžino šacho ir kt.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. — М.: Советская энциклопедия, 1990. — С. 88, 220, 398. — ISBN 5-85270-005-3
- ↑ „9-asis pasaulio kompozicijų konkursas. Pakvietimas“ (PDF) (anglų). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-09-23. Nuoroda tikrinta 2017 m. lapkričio 11 d..
- ↑ Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 329-330.
- ↑ Ф.С. Бондаренко. Развитие шахматного этюда. Киев: Здоровье, 1982. С. 231.