Romos tema

Henris Kidsonas

Cassell's Illustrated Family Paper 1858

#3 Tiesioginis matas trimis ėjimais.

Mėginimas

1. Vh8? Grėsmė 2. V:b8#,

bet 1... Rf6+!

Sprendinys

1. Vh2+! Rf4 2. Vh8 Grėsmė 3. V:b8#

2... Re5+ 3. Bc3#; 2... Bg1+ 3. Bc1#;

2... e5 3. Bc6#.

1... Žf4 2. Vb2 ~ 3.Bc6#^[1]

Romos tema – tai viena iš pagrindinių loginės šachmatų mokyklos temų, susijusių su šachmatų figūrų atitraukimu ir įtraukimu. Teminiame klaidinančiajame pėdsake baltųjų grasinimą atremia juodųjų figūra. Todėl pradžioje baltieji įgyvendina paruošiamąjį planą ir atitraukia neparankią juodųjų figūrą į paralelę liniją. Tai sumažina figūros galimybes gintis, kas silpnina juodųjų poziciją.

Galimos kelios juodųjų figūros susilpninimo pasekmės: besiginančioji juodųjų figūra kertama, užstojama, ji blokuoja šalia juodųjų karaliaus ar kitos figūros laukelį, baltieji laimi tempą (cugcvangas) ir kt.

Romos tema davė pradžią loginės mokyklos uždavinių: Drezdeno, Hamburgo ir kitoms šachmatų kompozicijos temoms.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimą tema gavo po J. Kotco ir K. Kokelkorno 1905 m. pasirodžiusio uždavinio, kurį autoriai paskyrė Romoje gyvenusio jų draugo šachmatų kompozitoriaus A. Gulelmečio garbei ir temą pavadino Romos miesto vardu.^[2].

Temą 1858 m. atrado anglų šachmatų kompozitorius Henris Kidsonas (Henry Edwin Kidson, 1832–1910)

Romos tema naudojama ir etiuduose. Pirmą kartą tai padarė latvių šachmatininkas ir šachmatų kompozitorius Hermanis Matisonas (Hermanis Matisons, 1894–1932)^[3] .

Uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romos temos uždaviniams būdinga, kad juodųjų gynyba, mėginimo žaidime ir po paruošiamojo plano įvykdymo, atliekama ta pačia susilpnintąja figūra.

J. Kotcas, K. Kokelkornas

Deutsches Wochenschach (6566) 1905.10.08

#4 Tiesioginis matas. Romos tema

Mėginimas

1.Ve2? Grėsmė 2.Rd3 ~ 3.Vc2#,

bet 1...Rg5!

Sprendinys

1.Žd6! Grėsmė 2.Že4#

1...R×d6 2.Ve2 ~ 3.Rd3 ~ 4.Vc2#

2...Rf4 3.e×f4 K×d4 4.Ve5#^[4]

Eduardas Bruneris

Schweizerische Schachzeitung 1957

#3 Tiesioginis matas. Romos tema.

Klaidinantys pėdsakai

1.Ždс6? Grėsmė 2.Bс2#,

bet 1...Bg2!,

1.Žd:f3? Grėsmė 2.Bb3#,

bet 1...Bb8!

Sprendinys

1.Rd8! Grėsmė 2.Žb5+ Ž:b5 3.Rа5#

1...B:d8 2.Ždс6! Bd2 3.Bb3#

1...Bg4 2.Žd:f3 Bb4 3.Bс2#^[5]

Karlas Fabelis

Hamburgischer Correspondent 1933

#3 Tiesioginis matas. Romos tema

Klaidinantis pėdsakas

1.Rd7? ~ 2.Bf5#

1...Re4 2.d4#, bet 1...Rh3!

Sprendinys

1.b7! Grėsmė 2.b8V#, arba 2.b8R#

1...R×b7 2.Rd7 ~ 3.Bf5#

2...Re4 3.d4#^[6]

Oto Dyleris

Basler Nachrichten 1933

#3 Tiesioginis matas trimis ėjimais. Romos tema

Mėginimas

1.e3? Grėsmė 2.Vd4#,

bet 1...Rf6!

Sprendinys

1.Bg3! Grėsmė 2.Bd3+ Ke5 3.Vd4#

1...R×g3 2.e3 ~ 3.Vd4#

2...Re5 3.e4#

1...Ke5 2.Bf3 ~ 3.Bf5#^[7]

A. Haisteris

Die Schwalbe, 69. Thematurnier 1943

#3 Tiesioginis matas Romos tema

Klaidinantis pėdsakas

1.R×e7? Grėsmė 2.Rd6#

1...a1V (R) 2.Rd6+ Ve5 3.R×e5#,

bet 1...Bg6!

Sprendinys

1.Rb4! Grėsmė 2.Rd2#

1...Bd8 2.R×e7 Grėsmė 3.Rg5#

2...Bd5 3.Be4#; 2...Bg8 3.Rd6#;

2...Re4 3.B×e4#.^[8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ „Kidson, Henry Edwin'“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 30 d..
↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 116, 335. – ISBN 5-85270-005-3
↑ Н. П. Зелепукин. Словарь шахматной композиции. Киев: Здоровье, 1982. – С. 138.
↑ „Kohtz, Johannes Kockelkorn, Carl“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 23 d..
↑ „Brunner, Eduard“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 6 d..
↑ „Karl Fabel“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 30 d..
↑ „Dehler, Otto Georg Edgar“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 31 d..
↑ „Heister, A.“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 31 d..

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romos temos uždaviniai

[1] „Kidson, Henry Edwin'“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 30 d..

[2] Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 116, 335. – ISBN 5-85270-005-3

[3] Н. П. Зелепукин. Словарь шахматной композиции. Киев: Здоровье, 1982. – С. 138.

[4] „Kohtz, Johannes Kockelkorn, Carl“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 23 d..

[5] „Brunner, Eduard“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 6 d..

[6] „Karl Fabel“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 30 d..

[7] „Dehler, Otto Georg Edgar“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 31 d..

[8] „Heister, A.“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 31 d..

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]