Litva (Molodečnas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Litva
brus. Літва, rus. Литва

Litva
54°13′6.19″ š. pl. 26°39′4.41″ r. ilg. / 54.2183861°š. pl. 26.6512250°r. ilg. / 54.2183861; 26.6512250 (Litva (Molodečnas))Koordinatės: 54°13′6.19″ š. pl. 26°39′4.41″ r. ilg. / 54.2183861°š. pl. 26.6512250°r. ilg. / 54.2183861; 26.6512250 (Litva (Molodečnas))
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas: Maladečinos rajonas
Įkūrimo data: 800-1250 m. (paminėtas 1243 m.)
Gyventojų (1970): 500-600
Altitudė: 188 m
Pašto kodas: 222312

Litva (brus. Літва, rus. Литва) – kaimas vakarinėje Baltarusijos dalyje, Maladečinos rajone, Palačanų selsovieto ribose. Kaime gyvena 500–600 gyv. (2007 m.). Gyvenvietė šalyje pagarsėjusi atrastu dideliu monetų ir daiktų Litvos lobiu.

Kaimas įsikūręs prie kelio MaladečinaVoložinas, už 3 km nuo Palačanų, 13 km nuo Maladečinos, 28 km nuo Voložino. Kaimo trobos išsidėsčiusios abipus kelio, apie 2 km atkarpoje, šalia Berezinos upės pelkėto slėnio.

Kaimas pirmą kartą paminėtas 1243 m. Litvos ir Palačanų pavadinimų kilmė siejama su šiose vietose senovėje ėjusia siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Polocko kunigaikštystės.

Geležinkelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauriniu kaimo pakraščiu praeina dvikelio geležinkelio linija Maladečina–Lyda. Iki 1941 m. tai buvo vienkelis geležinkelis. Antrąjį kelią, vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1941–1942 m. nutiesė Vokietija, kariuomenės pajėgų ir karinės technikos pervežimams į frontą. Pradžioje traukinys Maladečina–Lyda kaime nestodavo. 1990 m. Litvos kaime buvo įrengta traukinių stotelė.

Iš pietų pusės prie kaimo yra siauruko stotis. Tai durpių perkrovimo stotis, pastatyta 19551960 m. šalia veikusios durpių įmonės. Berezinos slėnio pelkėje durpės buvo iškasamos iki dugno ir sandėliuojamos, po to pakraunamos į siauruko vagonus ir išvežamos. 2012 m. duomenimis, buvusio durpyno vietoje tyvuliavo ežerai ir duobės, dalis teritorijos sukultūrinta ir pritaikyta žemės ūkiui vystyti.

Archeologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. paskutiniame dešimtmetyje vykdant kaimo pakraštyje kasimo darbus, buvo rastas lobis – senos monetos ir sidabrinis puošnus diržas, sudarytas iš ornamentais puoštų apvalių sidabrinių plokštelių.[1] Maskvos Tretjakovo galerijos meno ekspertai aukštai įvertino radinį, priskirdami jį Vytautui Didžiajam. Kaip manyta, diržą jam padovanojo Chadži-Girėjus, Krymo chanas. tuo metu buvęs LDK sąjungininku. Vertingas radinys ne kartą keitė šeimininkus, buvo bandoma nesėkmingai parduoti aukcione (įvertintas 80 tūkst. JAV dol.). Vytauto diržas pripažintas muziejine ir valstybės vertybe, kuri negali būti išvežta už Baltarusijos ribų. Radiniu domėjosi ne tik vietos teisėsauga, bet ir Lietuvos diplomatai.[2]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]