Pereiti prie turinio

Lietuva (Maladečina)

Koordinatės: 54°13′6.19″ š. pl. 26°39′4.41″ r. ilg. / 54.2183861°š. pl. 26.6512250°r. ilg. / 54.2183861; 26.6512250 (Lietuva (Maladečina))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuva
blrs. Літва, rus. Литва
Lietuva
Lietuva
54°13′6.19″ š. pl. 26°39′4.41″ r. ilg. / 54.2183861°š. pl. 26.6512250°r. ilg. / 54.2183861; 26.6512250 (Lietuva (Maladečina))
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas Maladečinos rajonas
Įkūrimo data 800-1250 m. (paminėtas 1243 m.)
Gyventojų (2009[1]) 277
Altitudė 188 m
Pašto kodas 222312

Lietuva (blrs. Літва, rus. Литва) – kaimas vakarinėje Baltarusijos dalyje, Maladečinos rajone, Palačionių apylinkėje. Gyvenvietė šalyje pagarsėjusi atrastu dideliu monetų ir daiktų Litvos lobiu. Kaimas įsikūręs prie kelio MaladečinaValažinas, už 3 km nuo Palačionių, 13 km nuo Maladečinos, 28 km nuo Valažino. Kaimo trobos išsidėsčiusios abipus kelio, apie 2 km atkarpoje, šalia Beržūnos upės pelkėto slėnio.

Kaimas pirmą kartą paminėtas 1243 m. Lietuvos ir Palačionių pavadinimų kilmė siejama su šiose vietose senovėje ėjusia siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Polocko kunigaikštystės.

Šiauriniu kaimo pakraščiu praeina dvikelio geležinkelio linija Maladečina–Lyda. Iki 1941 m. tai buvo vienkelis geležinkelis. Antrąjį kelią, vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1941–1942 m. nutiesė Vokietija, kariuomenės pajėgų ir karinės technikos pervežimams į frontą. Pradžioje traukinys Maladečina–Lyda kaime nestodavo. 1990 m. Litvos kaime buvo įrengta traukinių stotelė.

Iš pietų pusės prie kaimo yra siauruko stotis. Tai durpių perkrovimo stotis, pastatyta 19551960 m. šalia veikusios durpių įmonės. Beržūnos slėnio pelkėje durpės buvo iškasamos iki dugno ir sandėliuojamos, po to pakraunamos į siauruko vagonus ir išvežamos. 2012 m. duomenimis, buvusio durpyno vietoje tyvuliavo ežerai ir duobės, dalis teritorijos sukultūrinta ir pritaikyta žemės ūkiui vystyti.

XX a. paskutiniame dešimtmetyje vykdant kaimo pakraštyje kasimo darbus, buvo rastas lobis – senos monetos ir sidabrinis puošnus diržas, sudarytas iš ornamentais puoštų apvalių sidabrinių plokštelių.[2] Maskvos Tretjakovo galerijos meno ekspertai aukštai įvertino radinį, priskirdami jį Vytautui Didžiajam. Kaip manyta, diržą jam padovanojo Chadži-Girėjus, Krymo chanas. tuo metu buvęs LDK sąjungininku. Vertingas radinys ne kartą keitė šeimininkus, buvo bandoma nesėkmingai parduoti aukcione (įvertintas 80 tūkst. JAV dol.). Vytauto diržas pripažintas muziejine ir valstybės vertybe, kuri negali būti išvežta už Baltarusijos ribų. Radiniu domėjosi ne tik vietos teisėsauga, bet ir Lietuvos diplomatai.[3]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]