Linkuvos dvaro šv. Jono Krikštytojo koplyčia

54°55′53″š. pl. 23°52′03″r. ilg. / 54.9313°š. pl. 23.867486°r. ilg. / 54.9313; 23.867486

Linkuvos dvaro šv. Jono Krikštytojo koplyčia

Savivaldybė	Kauno miestas
Gyvenvietė	Kaunas
Adresas	Mosėdžio g. 70
Statybinė medžiaga	Gelžbetonis
Pastatyta (įrengta)	1936 m.
Stilius	Modernizmas

Linkuvos dvaro Šv. Jono Krikštytojo koplyčia – buvusi koplyčia, stovinti Kaune (Šilainių sen.), senojo Linkuvos dvaro sodyboje, šalia vakarinio aplinkkelio Via Baltica, Šilainių pusėje. Statinys nuo sodybos rūmų nutolęs apie 330 m, artimiausio ūkinio pastato – apie 50 m į aplinkkelio pusę. Netoliese, už 150 m į vakarus, praeina Mosėdžio gatvės viadukas po magistrale. Koplyčia stovi žemumoje, prie Veršvo intako (anksčiau patvenkto), stelbiama lapuočių medžių ir krūmokšnių. Šalia telkšo šlapynė – buvusio tvenkinio likučiai, upelio vagoje guli užtvankos betono fragmentų.

Šv. Jono Krikštytojo koplyčia pastatyta 1936 m. Ji yra Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo 10 metų jubiliejaus statinys, kurį sukūrė skulptorė vienuolė kazimierietė sesuo Leonarda (tikr. Marijona Šmulkštytė, 1893–1972). Kaip regioninės reikšmės paminklas, koplyčia 2009 m. buvo įrašyta į LR Kultūros vertybių registrą,^[1] priklauso paminkliniam dvaro sodybos fragmentų kompleksui.

2020 m. koplyčia stovėjo apleista, be durų, viduje ir aplink ją - šiukšlės ir netvarka. Kai kur sienos išraižytos vandalų užrašais. Betonas ir skulptūros nyko veikiamos meteorologinių veiksnių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukario Lietuvoje įgyvendinant žemės reformą, Linkuvos dvaras buvo išparceliuotas. 1927 m. dvarą su 46 ha žemės sklypu įsigijo Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas.^[2] Jis perstatė rūmus, suremontavo ūkinius pastatus, sutvarkė sodą ir parką, įrengė fontanus. Arkivyskupo iniciatyva pastatyta originali koplyčia, pavadinta Šv. Jono Krikštytojo vardu (1936), kelios reikšmingos skulptūros, tarp jų – Lietuvos krikšto 550 metų jubiliejui skirta Kristaus Karaliaus kompozicija (aut. M. Šmulkštytė, baigta 1941).

Pokaryje dvaro pastatuose įsikūrė Veterinarijos akademijos gamybinis cechas. Sovietmečiu dvarvietėje pristatyta menkaverčių pastatų, rūmuose apgyvendinta keliolika šeimų. Slėnyje įsteigtas Veršvo kraštovaizdžio draustinis.

2021 m. duomenimis, Kauno miestas numatė nykstantį dvaro parką paversti rekreacine erdve.^[3]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčiai būdinga modernizmo stilistika. Pastatas gelžbetonio sienomis. Jo pamatas su cokoliu. Statinys kvadrato plano, tūris kompaktiškas, susidedantis iš vieno aukšto koplyčios ir plastinės skulptūrinės fasado plokštumos (pietų pusėje). Uždengtas dvišlaičiu stogu. Sienų angos ir nišos – stačiakampės bei pusapskritės. Statinio kampuose suformuotos keturios gelžbetoninės, stačiakampio formos iškyšos. Frontonai su plačiu gelžbetoniniu apvadu vakariniame ir rytiniame fasaduose.

Į rūmų pusę atsukto pietinio fasado plokštuma geometriškai suskaidyta, joje išdėstyta monumentali skulptūrinė kompozicija „Jėzaus krikštas”. Dešinėje pusėje – horeljefinė Šv. Jono Krikštytojo, laikančio rankoje kryžių ir vėliavėlę su įrašu „ŠTAI YRA DIEVO AVINĖLIS”, skulptūra su apačioje įkomponuota gulinčio liūto figūra. Kairėje pusėje – horeljefinė Jėzaus Kristaus skulptūra. Viršuje, laiptuoto silueto frontone – Dievo Tėvo ir Šv. Dvasios reljefinė kompozicija. Apatinėje dalyje – reljefinė skulptūrinė kompozicija su įrašu ir data: „LIETUVOS BAZN. PROVINCIJOS X SUKAKTIES PROGA, / PIRMUOJU JOS METROPOLITU ESANT ARKIVYSKUPUI / JUOZAPUI SKVIRECKUI, / NUO RUPESCIU PADARĖ / SESUO M. LEONARDA L.G.S.C. / 1936”.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Jono Krikštytojo koplyčia. Toliau – ūkio pastatas
Pietinis fasadas su plastine skulptūrine plokštuma. Vaizdas nuo upelio užtvankos liekanų
Vaizdas nuo šlapynės (ir nuo ūkinio pastato) pusės
Atvira įėjimo anga priekiniame fasade
Fasado skulptūrinė kompozicija
Skulptūrinės kompozicijos viršutinis fragmentas
Betone išlikęs geros būklės įrašas