Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
2017 m. Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų sąskrydžio dalyviai

Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdis (LLKĮS) – tai pilietinė iniciatyva, jungianti akademinės bendruomenės narius, kraštotyrininkus, kūrėjus ir visus geros valios žmones, kurie puoselėja 1944–1953 m. Lietuvos partizaninio karo atminimą.[1] 

2011 m. gegužės 15 d. LLKĮS deklaraciją Vanagiškių kaime pasirašė 26 Lietuvos laisvės kovos įamžinimu besirūpinantys asmenys ir jų talkininkai iš daugelio Lietuvos vietovių (abėcėlės tvarka): Laimonas Abarius, dr. Aistė Čepulytė-Petrauskienė, Gytis Degulis, Algis Kalvėnas, Romas Kaunietis, Ernestas Kuckailis, Mantas Lapeika, Rūta Latinytė, Mindaugas Lelys, Ugnius Liogė, Mindaugas Lukošaitis, Bronislovas Mažylis, dr. Gediminas Petrauskas, Rokas Radzevičius, Darius Ramančionis, Elvyra Ranonytė, Paulius Ratkevičius, Algimantas Stalilionis, Valdas Striužas, Modestas Šernas, Liucija Šiaučiūnienė, Jonas Ūsas, dr. Daiva Vaitkevičienė, dr. Vykintas Vaitkevičius, Gintautas Veržukauskas, Gediminas Žilys.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LLKĮS sąskrydžiai gegužės mėnesį rengiami kasmet. Antrasis, trečiasis, ketvirtasis ir penktasis sąskrydžiai įvyko Paberžėje, 1863 m. sukilimo muziejuje (Kėdainių r.), šeštasis – Tytuvėnų regioninio parko direkcijoje (Kelmės r.), septintasis – Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose (Rokiškio r.). Pirmą sąskrydžio dieną klausomasi pranešimų, jie aptariami, rengiama diskusija ir vakaronė; antrąją – lankomos partizaninio karo vietos.

Sąjūdžio dalyviai surengė ir dalyvavo šiose kompleksinėse partizaninio karo vietų tyrimų ekspedicijose:

  • Daugėliškių miško (Raseinių r.) bunkerio ir partizanų žūties vietos (2010 m., vad. G. Petrauskas, talkinant A. Petrauskienei, V. Vaitkevičiui, E. Kuckailiui);
  • Alytaus Šilo (Alytaus r.) spėjamos partizanų palaikų užkasimo vietos (2011–2012 m., vad. L. Ivanovaitė ir G. Petrauskas, talkinant A. Petrauskienei, Ž. Montvydui);
  • Lietuvos partizanų ryšininkų ir rėmėjų Sajų sodybos Balandiškyje (Radviliškio r.) (2012–2013 m., vad. G. Petrauskas, talkinant A. Petrauskienei, V. Vaitkevičiui, Ž. Montvydui, A. Kazimieraitytei);
  • Pagrendos miško (Elektrėnų sav.) bunkerio ir partizanų žūties vietos (2013 m., vad. L. Ivanovaitė, talkinant G. Petrauskui, A. Petrauskienei, E. Kuckailiui);
  • Užpelkių miško (Radviliškio r.) kautynių ir partizanų žūties vietos (2014–2017 m., vad. G. Petrauskas, talkinant A. Petrauskienei, V. Vaitkevičiui, Ž. Montvydui, E. Kuckailiui);
  • Blinstribiškių miško (Raseinių r.) žeminės ir partizanų žūties vietos (2017 m., vad. G. Petrauskas, talkinant A. Petrauskienei, I. Šimanauskaitei).

Nuolat vykstama pas laisvės kovų dalyvius ir amžininkus, žvalgomos partizaninio karo vietos, rūpinamasi jų išsaugojimu ir įamžinimu.

Nuo 2012 m. LLKĮS dalyviai, bendradarbiaudami su Šiaulių (nuo 2014 m. – Vilniaus) universitetu, Lietuvos partizanų ryšininkų ir rėmėjų Sajų sodyboje Balandiškyje (Grinkiškio sen., Radviliškio r.) rengia pilietinę jaunimo vasaros stovyklą-seminarą „Laisvės kovų atmintis“.[2]

2018 m. rugsėjo 15 d., bendradarbiaujant su Pėsčiųjų žygių asociacija, pradėtas įgyvendinti LR Prezidentės globojamas projektas Partizanų Lietuva.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Laisvės kovų pėdsakais [LLKĮS pirmininkę Aistę Petrauskienę kalbina Saulė Matulevičienė], Liaudies kultūra, 2018, Nr. 4, p. 1-10.
  2. Šimanauskaitė Ieva. Raportas apie akademinio jaunimo vasaros stovyklą, Lietuvos istorijos studijos, 2017, t. 40, p. 153-157.[1]