Lietuvių politikos centras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvių politikos centras – neoficiali įvairių lietuvių politinių partijų atstovus, išskyrus socialdemokratus, vienijusi organizacija, veikusi 19141915 m.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių politikos centro veikloje aktyviai dalyvavo Jonas Basanavičius, Martynas Yčas, Liudas Noreika, Juozas Kubilius, Jurgis Šaulys, Povilas Dogelis, Pranas Dovydaitis, Petras Klimas, Mykolas Sleževičius, Antanas Smetona, Stasys Šilingas, Jonas Vileišis ir kiti. 1914 m. Lietuvių politikos centras parengė kreipimąsi į JAV lietuvius B. K. Balutį, K. Račkauską, J. Šliūpą ir kt., kuriame buvo išdėstytos lietuvių politikų to meto nuostatos Lietuvos laisvės klausimu.

Lietuvių politikos centro nutarimu iš buvusių ir esamų Rusijos Valstybės Dūmos narių lietuvių buvo sudarytas komitetas (pirmininkas Petras Leonas), kuriam pavesta politiškai atstovauti lietuvių visuomenei. 1914 m. centro iniciatyva įkurta Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1915 m. dėl narių nesutarimų Lietuvių politikos centras iširo.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvių politikos centras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 179 psl.