Lietuvių pašalpos draugija
Lietuvių pašalpos draugija, Lietuvių pašalpos ir kultūros skleidimo draugija – lietuvių kultūros organizacija, 1894–1940 m. veikusi Rygoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Draugija nuo 1896 m. rengė lietuviškus vakarus. Turėjo chorą, kuriam iš pradžių vadovavo J. Petrulis, 1902–1915 m. – Juozas Dryja-Visockis ir dramos trupę, kuriai vadovavo režisierius Liudas Jakavičius. 1907 m. draugija įkūrė dviklasę mokyklą, vėliau išlaikė kelias lietuviškas mokyklas ir vakarinius kursus suaugusiesiems. 1916–1918 m. veikė draugijos taupomoji skolinamoji kasa. 1914 m. draugija turėjo apie 1000, 1934 m. apie 300 narių. Draugijoje savo veiklą pradėjo Feliksas Daugėla, Antanas Macijauskas, Potencija Pinkauskaitė, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė ir kiti būsimieji kultūros veikėjai. Per Pirmąjį pasaulinį karą draugija rūpinosi mobilizuotųjų šeimomis, bendradarbiavo su Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti. Po karo draugijos veikla susilpnėjo.[1]
Pastatymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juzefas Blizinskis. Žentas iškilmei, 1898 m.
- Marcelinas Šikšnys. Meilę suardyti – nuodėmę pagimdyti, 1900 m.
- J. Dobužinskis. Aukso veršis, 1905 m.
- Mikas Petrauskas. Užburtas kunigaikštis, 1906 m., Genovaitė, 1908 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvių pašalpos draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 178 psl.