Feliksas Daugėla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Feliksas Daugėla
Feliksas Daugela 1938m.(1).jpg
Feliksas Daugėla 1938 m.
Gimė: 1887 m. gegužės 30 d.
Ryga, Rusijos imperija
Mirė: 1967 m. gegužės 24 d. (79 metai)
Vilnius, LTSR
Palaidotas: Žvėryno kapinės
Tautybė: lietuvis
Tėvas: Juozapas Daugėla
Motina: Stanislava Daugėlienė
Sutuoktinis(-ė): Ona Graurogkaitė-Daugėlienė (1882–1946)
Vaikai:

Jonas Daugėla

Veikla: kraštotyra, teatras, kultūra, švietimas, savivalda
Sritis: žemėtvarka
Organizacijos: Kriukų vls. pradžios mokykla
Pareigos: mokytojas, žemėtvarkininkas
Partija: socialdemokratų
Išsilavinimas: Peterburgo politechnikumas
Žymūs apdovanojimai:

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis

Feliksas Adolfas Daugėla (1887 m. gegužės 30 d. Rygoje – 1967 m. gegužės 24 d. Vilniuje) – Lietuvos geodezininkas, visuomenės, savivaldos, politikos ir kultūros veikėjas, vienas pirmųjų lietuviškų spektaklių režisierių ir vaidintojų. Sūnus – Jonas Daugėla (1915–2010) – Lietuvos agronomas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, dukra – medicinos darbuotoja Danutė Antanina Daugėlaitė-Baškienė (1922–1969).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šviesuomenė svečiuose pas Goesus Medvilionyse apie 1910 m. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: mokytojas F. Daugėla, ūkininkas M. Rožanskas, Kriukų miestelio vaistininkas Tirkšlevičius, studentas M. Mataitis, Kriukų miestelio mokytojas B. Žygelis, ūkininkas J. Rožanskas. Stovi iš kairės: 1– nežinomas, Jadvyga Gravrogkaitė-Gasickienė, Stanislovas Goesas, nežinomas vaikas, Viktorija Goesaitė-Gravrogkienė (1863–1936), Kriukų parapijos klebonas A. Radančius, Kristofas Gravrogkas iš Lieporių kaimo

Baigė Rygos miesto mokyklą ir, išlaikęs egzaminus mokytojo teisėms gauti, turėdamas 17 m. pradėjo mokytojauti Kuršo gubernijoje. Ten su draugais pastatė pirmąjį lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“. Už tai buvo persekiojamas. Persikėlęs į Rygą dalyvavo 19051907 m. revoliuciniuose įvykiuose, Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje. Policijai pradėjus domėtis šia veikla, 1907 m. atvyko į Kriukus ir nuo rugsėjo 1 d. dirbo mokytoju pradžios mokykloje iki 1911 m., buvo dažnas svečias von Goesų valdytame Medvilionių dvare, aktyviai dalyvavo slaptuose lietuviškuose vakarėliuose, kuriuos globodavo jo vėlesnės (1914 m.) sutuoktinės Onos Gravrogkaitės dėdė Stanislovas Goesas ir teta Teresė Goesaitė.

19091911 m. – Joniškio muzikos ir dramos draugijos narys, dalyvavo statant jos spektaklius, 1911 m. – vienas iš T. Goesytės fondo, „Žiburio“ draugijos Joniškyje steigėjų. Vėliau dėl pažangių pažiūrų rusų valdžios persekiojamas išvyko į Peterburgą. Gavęs Goesų finansinę paramą 1913 m. baigė Peterburgo politechnikos matavimų skyriaus kursus, pradėjo dirbti Kauno gubernijoje 1914 m., bet per vasaras gyvendavo Kriukuose, kur padėjo J. Misiui statyti vaidinimus.

Pirmojo Pasaulinio karo metais darbavosi pabėgėlių organizacijoje Rusijoje.

1918–1940 m. gyveno ir ūkininkavo sutuoktinės Onos Gravrogkaitės-Daugėlienės paveldėtame Medvilionių dvare.

1918 m. aktyviai dalyvavo atkuriant Joniškio miesto savivaldą. 1918 m. lapkričio 20 d. sušauktame Joniškio miesto piliečių susirinkime (dalyvavo 291 gyventojas) susirinkimo pirmininku buvo išrinktas dr. Laurynas Lopas, o sekretoriumi – F. Daugėla. Į laikinąją Joniškio miesto valdybą išrinkti L. Lopas, Vincas Preikštas, Balys Žygelis, F. Daugėla, K. Oginskis, provizorius Jonas Slabokas, dr. Izidorius Gailiūnas, Jonaitis, dr. Kostas Gosickis, Juozas Zastarskis, V. Bartkus, Juozas Leparskas, lapkričio 21 d. išrinktas 5 narių prezidiumas – pirmininkas J. Slabokas, padėjėjas – L. Lopas, sekretorius – F. Daugėla, sekretoriaus padėjėjas – J. Leparskas, iždininkas – V. Preikštas (1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis).[1] 1925 m. nuo socialdemokratų partijos F. Daugėla buvo išrinktas į Šiaulių miesto tarybą – kaip namų savininkų atstovas.

1920 m. lapkričio 26 d. kartu su kitais Šiaulių inteligentais įsteigė kooperatinę knygų leidimo ir kultūros darbo bendrovę „Kultūra“, pirmojo susirinkimo metu 1921 m. sausio 11 d. išrinktas jos valdybos nariu, buvo jos artistų būrelio įgaliotiniu (1926 m.), „Gamintojo“ sąjungos steigėjas (1923-02-25), nuo 1921 m. – Šiaulių pedagogų ir specialistų būrelio nariu, 1938 m. – Lietuvos šaulių sąjungos VII rinktinės rėmėjų būrio padėjėju, talkino Šiaulių kraštotyros draugijai.

1919 m. tarnavo matininku (XI kategorija) Žemės tvarkymo departamente. 1930 m. paskiriamas Šiaulių apskr. žemės tvarkytojo padėjėju, 1940 m. dirbo Šiaulių apygardos žemės tvarkytoju ir vadovavo žemės reformos darbams.

Jis – vienas iš profesinės Lietuvos matininkų sąjungos steigėjų, 19221923 m. išrinktas jos pirmininku. Dalyvavo tarptautinėse žemėtvarkos konferencijose.

1941–1957 m. dirbo Žemėtvarkos valdyboje. Kurį laiką dirbo Vilniaus miesto Architektūros skyriuje, vienus metus – Valstybiniame žemėtvarkos projektavimo institute žemėtvarkos grupės viršininku. 1962 m. išėjo į pensiją.

1941–1944 m. Medvilionių dvare su kitais slėpė žydų tautybės asmenį žemėtvarkininką Jokūbą Barilką (1898–1962).[2][3][4]

Įvertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rudnickienė L., Medvilionių dvarelis – žmogiškos dorybės lopšys, Sidabrė, 2016-10-01, p. 1, 3.
  • Strukčinskas M., Daugėla Feliksas, Joniškio krašto enciklopedinis žinynas, Kaunas, 2011, p. 311.
  • Vasiliauskas E., Medvilionių dvaras: nuo bajorkaimio iki kultūros židinio. Liaudies kultūra, 2016, Nr. 3, p. 54–68

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lastauskienė G., Savivaldai – 90 metų: "… gyvas reikalas tverti savo valdžią… ", Žemygala, 2007, Nr. 2(4) – 2008, Nr. 1(5)., p. 52–53.
  2. Rudnickienė L., Žmogiškumo triumfas, Sidabrė [Joniškio r.], 2016-03-23, p. 1, 3.
  3. Rudnickienė L., Medvilionių dvarelis – žmogiškos dorybės lopšys, Sidabrė, 2016-10-01, p. 1, 3.
  4. Ripskytė L., Medvilionių dvaras nuskambėjo ir žydų gelbėjimo istorijoje, Šiaulių kraštas, 2016 m. spalio 6 d., p. 8.
  5. https://www.lrp.lt/data/public/uploads/2016/09/2016-09-26-1k-759.pdf; https://www.lrp.lt/lt/zydu-gelbetojai-drasos-ir-kilnumo-pavyzdys/26242
  6. Rudnickienė L., Medvilionių dvarelis – žmogiškos dorybės lopšys, Sidabrė, 2016-10-01, p. 1, 3.
  7. Loreta RIPSKYTĖ, Kriukų mokykloje atidaryta dešimt vardinių klasių, Šiaulių kraštas, 2017 m. kovo 2 d.