Juozas Dryja-Visockis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juozas Dryja-Visockis (1848 m. liepos 21 d. Batakių miestelyje, Tauragės apskr.1916 m. vasario 25 d. Oriole, Rusija) – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muzikos mokėsi nuo pat vaikystės. Išmokęs vargonuoti, apie trejus metus vargonininkavo ir vadovavo chorui Skaudvilėje. 18711873 m. gyveno Peterburge ir kurį laiką mokėsi konservatorijoje, bet dėl ligos vėl grįžo į Lietuvą. 18751900 m. vargonininkavo ir vadovavo chorams Šeduvoje ir Joniškyje. 19001915 m. gyveno ir dirbo Rygoje: vadovavo Lietuvių šelpimo draugijos mišriajam chorui, moterų tarnaičių ir Rygos priemiesčių darbininkų chorams bei vokaliniams ansambliams, rengė vakarus – koncertus. Choras daugiausia dainuodavo paties vadovo sukurtas ir harmonizuotas liaudies dainas. Chorus ir ansamblius padėdavo mokyti duktė Juzė Dryja Visockaitė (19811928 m.). Ji turėjo gražų balsą, dainavo operetėse ir solo koncertuose, akompanavo chorui ir vokaliniams ansambliams, dalyvavo vaidinimuose. Taip pat dainavo Rygos vokaliniame sekstete, kurio repertuaras įrašytas į plokšteles. Po Pirmojo pasaulinio karo gyveno Vilniuje ir Joniškyje, dalyvavo kultūrinėje veikloje. J. Dryja-Visockis 1915 m. nuvyko į Oriolą, suorganizavo lietuvių chorą ir kurį laiką jam vadovavo. Harmonizavo ir sukūrė per 100 dainų chorams, bet išliko viena kita. Paplito jo daina „Miškas ūžia" (Maironio ž.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.