Lietuvių atsargos batalionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvių atsargos batalionas – Rusijos kariuomenės karinis dalinys, 19171918 m. veikęs Smolenske. Vienas pirmųjų XX a. lietuvių karinių dalinių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradėtas formuoti 1917 m. pabaigoje – 1918 m. pradžioje Lietuvių karių sąjungos CK rūpesčiu Smolenske, atokiau nuo Rusijos-Vokietijos fronto, kur buvo didelė lietuvių karo pabėgėlių kolonija ir karinių reikmenų sandėliai. 1917 m. lapkričio mėn. Rusijos karo ministerija davė leidimą formuoti pėstininkų pulką, bet po 1917 m. Spalio perversmo leista kurti tik atsargos batalioną.

1917 m. gruodžio 5 d. Minsko karinės apygardos viršininko įsakymu į batalioną turėjo būti siunčiami visi apygardos kariai lietuviai. 1918 m. sausio mėn. batalionas, kurį sudarė keturios pėstininkų kuopos, ūkio ir ryšių padaliniai, turėję apie 600 karių, buvo visiškai sukomplektuotas. Veikė lietuvių kalbos kursai, kuriuose juose mokyta skaityti, rašyti, skaičiuoti, t. p. Lietuvos istorijos ir geografijos, vyko tautinis auklėjamasis darbas. 1918 m. sausio 31 d. paskelbus Rusijos kariuomenės demobilizaciją batalioną mėginta įtraukti į tarybinę kariuomenę. Bataliono vadovybei atsisakius, vasario 8 d. batalionui nutrauktas aprūpinimas maistu, amunicija ir kt. 1918 m. kovo 5 d. gautas Minsko karinės apygardos štabo įsakymas bataliono karius demobilizuoti, paskirta likvidavimo komisija. Dalis karių iki balandžio 8 d. išvyko į Lietuvą, dauguma jų stojo Lietuvos kariuomenės savanoriais, kiti – perėjo į Tarybų Rusijos kariuomenę. Bataliono vadas – Jurgis Kubilius.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas VaičenonisLietuvių atsargos batalionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 114 psl.