Liepojos geležinkelio stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stotis

Liepojos geležinkelio stotis (latv. Dzelzceļa stacija Liepāja) – didžiausia geležinkelio stotis Latvijos regione Kuržemėje, Liepojoje. Veikia linijos Jelgava–Liepoja ir Liepoja–Ventspilis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stotis buvo pastatyta 1871 m., tiesiant Liepoja–Romnai geležinkelio atkarpą. Tuo metu ji buvo vadinama „mūrine pilimi dykumoje“, nes aplink stotį nebuvo namų. Palaipsniui Liepojos miestas „artėjo“ link stoties, aplink ją pradėtos statyti gamyklos ir dviejų aukštų mediniai namai. Apsigyveno žmonės iš visos Rusijos, emigrantai, laukę laivų, išvykstančių į Ameriką. Liepojos geležinkelio stotis buvo paskutinė, važiuojant iš Rusijos gilumos. Stoties trečiame aukšte tuo metu veikė stačiatikių šventovė. 1903 metais į Liepojos stotį atvyko pats caras Nikolajus II.

Maršrutai Liepoja–Vainiauda ir Liepoja–Ventspilis nutraukti 1999 ir 1995 metais.

2006 metais kovą geležinkelio maršrutas Ryga–Liepoja buvo atnaujintas.