Liepojos geležinkelio stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Liepojos geležinkelio stotis
Stoties pastatas
Stoties pastatas
ŠalisLatvija
GyvenvietėLiepoja
Aptarnaujanti įmonėAB „Latvijos Geležinkeliai
Atidaryta1871 m.

Liepojos geležinkelio stotis (latv. Liepājas dzelzceļa stacija) – didžiausia geležinkelio stotis Kuržemės regione Latvijoje, Liepojoje. Linijos Jelgava–Liepoja galinė stotis. Daugiausia aptarnauja krovininius traukinius (Liepojos uostą), dukart per savaitę vyksta keleiviniai traukiniai į Rygą (2020 m. duomenimis).[1] Stoties pastatas – vienas seniausių Latvijoje, jame įsikūrusi ir Liepojos autobusų stotis.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stotis pagal architekto P. M. Berčio projektą pastatyta 1871 m., tiesiant Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpą. Tuo metu ji buvo vadinama „mūrine pilimi dykumoje“, nes aplink stotį nebuvo namų.[3] Palaipsniui Liepojos miestas „artėjo“ link stoties, aplink ją pradėtos statyti gamyklos ir dviejų aukštų mediniai namai. Apsigyveno žmonės iš visos Rusijos, emigrantai, laukę laivų, išvykstančių į Ameriką. Liepojos geležinkelio stotis buvo paskutinė, važiuojant iš Rusijos gilumos. Stoties trečiame aukšte tuo metu veikė stačiatikių šventovė. 1903 metais į Liepojos stotį atvyko pats caras Nikolajus II.[4]

1897 m. stotyje nutiesti 600 mm vėžės keliai statybinių medžiagų transportavimui į statomą Karo uostą, 1922 m. prie jų prijungtas Dubenių–Rucavos siaurukas (prailgintas iš Dubenių stoties iki Liepojos). 1900 m. iš Liepojos nutiestas 1000 mm siaurukas į Aizputę. Siaurukas turėjo savo atskirą stotį, bet jo keliai kirtosi su Liepojos stoties plačiojo geležinkelio kelynu. 1929 m. prie stoties prijungta Liepojos–Glūdos linija, 1932 m. – 750 mm vėžės Liepojos–Alsungos siaurukas. Iki 1939 m. visus Liepojos siaurukus pertvarkė į 750 mm vėžę, o 1944 m. Alsungos liniją prailgino iki Ventspilio ir po karo pertvarkė į platųjį geležinkelį. Sovietmečiu visi siaurukai išardyti. Ilgą laiką stotis buvo padalinta į dvi dalis: keleivinę ir krovininę.[5]

XX a. paskutiniame dešimtmetyje sumažėjus keleivių srautui nutrauktas traukinių eismas į Ventspilį (1996 m.) ir Vainiuodę (1998 m.), abi linijos uždarytos, Ventspilio linija 2009 m. išardyta.[6] [7] 2001 m. uždarytas ir keleivinių traukinių maršrutas į Ryga, 2005 m. atnaujintas.[8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilcienu satiksme, Liepājas pašvaldības administrācija. Nuoroda tikrinta 2020-11-21.
  2. Sandris Metuzāls, Staciju stāsti. Ko vēsta Latvijas interesantākās dzelzceļa stacijas, Jauns.lv, 2018-08-03. Nuoroda tikrinta 2020-11-21.
  3. Sarmīte Pelcmane, Rūpnieciskās dunas ieskautajā nošķirtībā, Kurzemes vārds, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-11-21.
  4. Pirmā Latvijas Republikas laikā uzbūvētā dzelzceļa līnija: Liepāja – Glūda, Liepājniekiem.lv, 2009-05-20. Nuoroda tikrinta 2020-11-21.
  5. T. Altbergs, K. Augustāne, I. Pētersone. „Dzelzceļi Latvijā“, Liepāja–Vaiņode, p. 48, 89, 151, 171, 172. Jumava, 2009 m. ISBN 978-9984-38-698-0.
  6. Dzelzceļa līnija Liepāja - Ventspils aiziet nebūtībā, Neatkarīgā Rīta Avīze, 2009-11-26. Nuoroda tikrinta 2020-11-21.
  7. Pārtrauc kursēt vilciens Vaiņode–Liepāja, Diena, 1998-02-25. Nuoroda tikrinta 2020-11-21.
  8. Sandris Vanzovičs, Liepājnieki atkal sagaida vakara vilcienu no Rīgas, TVNET, 2006-04-01. Nuoroda tikrinta 2020-11-21.