Liachavičai
| Liachavičai brus. Ляхавічы |
|
|---|---|
 |
|
 |
|
  Liachavičai
|
|
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
|
| Valstybė: |  Baltarusija |
| Sritis: |  Bresto sritis |
| Rajonas: | Liachavičų rajonas |
| Įkūrimo data: | 1492 |
 Vikiteka: |
LiachavičaiVikiteka |
Liachavičai (brus. Ляхавічы) – miestas prie Viedzmos upės, 20 km į pietryčius nuo Baranovičių, Bresto sritis, Baltarusija, Liachavičų rajono centras. 11 700 gyventojų (2008 m.).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
_(1).jpg)
Liachavičai įkurti 1492 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikas Stanislovas Goštautas 1537 m. juos padovanojo savo žmonai Barborai Radvilaitei. Vėliau Liachavičai mainais atiteko Chodkevičiams. Prie Liachavičų kūrimo daug prisidėjo Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, valdęs juos nuo 1579 m. Jam valdant XVI a. devintame dešimtmetyje – dešimto dešimtmečio pirmoje pusėje pastatyta mūrinė pilis (1610 m. rekonstruota), 1602 m. – bažnyčia. Per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos – Rusijos karą Rusijos kariuomenė buvo apsiautusi Liachavičus, bet nepajėgė užimti. XVII a. – XVIII a. antroje pusėje Liachavičai priklausė didikų Sapiegų giminei. 1706 m. per Šiaurės karą po kelių mėnesių apsiausties Švedijos kariuomenė užėmė ir visiškai sugriovė miestą. 1775 m. Liachavičai atiteko Vilniaus vyskupui I. Masalskiui, kuris čia pastatydino mūrinę bažnyčią, prisidėjo prie miesto atkūrimo.
1793–1917 m. miestą valdė Rusijos imperija. Pagal 1921 m. Rygos sutartį Liachavičai atiteko Lenkijai. Nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
||||||||
| 1897 m.sur. | 1939 m.sur. | 1959 m.sur. | 1989 m.sur. | 2000 m. | 2006 m. | 2008 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 5 016 | 5 100 | 4 500 | 10 700 | 11 700 | 11 600 | 11 700 | ||
|
||||||||
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIV a. – XVI a. tarp Liachavičų, Baranovičių ir Nesvyžiaus buvo didelė lietuvių kalbos sala. Čia – daug vietovardžių, susijusių su Lietuvos vardu, kitomis baltų gentimis (jotvingiais, latviais, prūsais), kurių atstovai, J. Ochmanskio nuomone, XI a. – XIII a. rusų kunigaikščių galėjo būti paimti į nelaisvę ir čia apgyvendinti. Baltizmų esama ir toliau į rytus nuo Liachavičų, kur teka upės Nača, Maža, yra Jodčicų (Juodžių) ir kiti kaimai, kuriuose 1614 m. dar gyveno lietuvių.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Garšva. Liachavičai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 65 psl.
