Leonidas Chabarovas
| Leonidas Chabarovas | |
|---|---|
| |
| Leonidas Chabarovas, 2011 m. | |
| Gimė | 1947 m. gegužės 8 d. Šadrinsko mieste, Kurgano sritis |
| Vaikai | Dmitrijus Khabarovas |
| Veikla | TSRS ir Rusijos karinis veikėjas, pulkininkas |
| Alma mater | Riazanės Aukštąją oro desanto mokyklą |
 Vikiteka |
Leonidas Chabarovas |
| Parašas | |
| |
Leonidas Vasiljevičius Chabarovas (rus. Леонид Васильевич Хабаров; g. 1947 m. gegužės 8 d. Šadrinsko mieste) – sovietų ir Rusijos kariuomenės karininkas, karo Afganistane dalyvis, atsargos pulkininkas, vienas iš pagrindinių Rusijos gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo kritikų. Visų pirmą, žymus tuo, kad būtent jo vadovaujamas desanto šturmo batalionas pirmasis visoje 40 armijoje kirto Afganistano sieną ir po 450 km maršo be nuostolių užėmė strategiškai svarbią Salango kalnų perėją, o jis pats, turėdamas kapitono karinį laipsnį, tapo jos pirmuoju komendantu. Už narsą ir didvyriškumą atliekant internacionalinę pareigą Afganistano demokratinėje respublikoje Leonidas Chabarovas apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu ir ordinu „Už karo nuopelnus“, taip pat medaliais. Išėjus į atsargą, vadovavo Karinio techninio lavinimo ir saugumo institutui (rus. УГТУ), tuo pačiu metu buvo išrinktas Sverdlovsko apskrities „Rusijos Afganistano veteranų sąjunga“ organizacijos (rus. РСВА) vadovo pavaduotoju.[1]
Tarnyba kariuomenėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1972 metais baigė Riazanės Aukštąją oro desanto mokyklą. Jaunas karininkas tarnybą pradėjo žvalgybos būrio vado pareigose, vėliau vadovavo žvalgybos kuopai, oro desantiniam batalionui. Tarnavo Pabaltyje, Maskvos, Turkestano karinėse apygardose. Dar būdamas žvalgybos būrio vadu nusipelnė pagarbą tiek savo pavaldinių tiek aukštesnės vadovybės. O kai vadovavo kuopai, apie jį sužinojo ne tik jo divizijoje. Dvejus metus iš eilės žvalgai pirmaudavo Oro desanto pajėgose. Karininkas Leonidas Chabarovas niekada netarnavo pusiau, tai buvo nenormalu žmogui, kuris mylėjo savo darbą. Vasilijus Filipovičius Margėlovas, kartą pamatęs kaip Chabarovo kuopa veikia per dideles pratybas, iškart įvertino perspektyvųjį karininką. Netrukus Leonidas Chabarovas buvo paskirtas vadovauti desanto šturmo batalionui, su kuriuo jis ir įžengė į Afganistaną.[2]
1979 m. gruodžio pabaigoje, batalionas, vadovaujamas gvardijos kapitono Chabarovo, gavo užduotį - perimti apsaugai svarbiausią strateginį objektą – kalnų perėją Salang, kuri jungė Kabulą ir Sovietų sąjungą. Chabarovo vadovaujami žvalgai pasiekė Salangą po 22 valandų ir be jokių nuostolių. Priešas žvalgų paprasčiausiai nepastebėjo – didžiausią maršruto dalis buvo įveikta tamsiu paros metu. Taktiškai teisingo sprendimo dėka perėja buvo užimta be triukšmo, buvo išdėstyta tunelio apsauga. Jei priešas juos sunaikintų – būtų gerokai blogiau. Žvalgai užėmė svarbiausią objektą kone plikomis rankomis. Jie nuoširdžiai linksminosi, girdėdami per radiją, kaip TASS neigia į užsienio žiniasklaidą patekusią informaciją apie neva į Afganistano teritoriją patekusias sovietų pajėgas. Ir tik po paros šalies valdžia pripažino tą faktą, oficialiai pareiškė dėl pajėgų įvedimo į šią šalį. Pusantro mėnesio Chabarovo desantininkai išlaikė perėją, vėliau perdavė jį motorizuotų šaulių pulkui, ir patys patraukė toliau. 1980 m. balandžio 13d. Leonidas Chabarovas buvo sužeistas pirmą kartą. Sprogstamoji kulka sutrupino peties kaulą, antroji kulka sužeidė tą pačią ranką, žemiau alkūnės. Jis dar buvo nepraradęs sąmonės, juo labiau-ištraukė sužeistą afganų karį ir nukreipė šlaitu dvi grupes. Bataliono vadas sąmonės neteko jau sraigtasparnyje. Ranką pavyko išgelbėti per stebuklą, buvo atliktos 7 operacijos. Iš pradžių Kabulo chirurgai išsaugojo, prisiuvo ant odos skutų kabančią dešinę ranką, Taškento gydytojai išvedė karininką iš bendrosios blogos būklės ir išsiuntė į Maskvos Burdenko karinę ligoninę, o vėliau – ortopediniam gydymui į centrinį traumatologijos ir ortopedijos institutą.[2]
Antroji komandiruotė Afganistane tęsėsi nuo 1984 spalio mėnesio iki 1985 metų rugsėjo mėnesio. Leonidas Vasiljevičius buvo paskirtas 56 atskiros desanto šturmo brigados štabo viršininku (Gardeze). Po aštuonių mėnesių, vykdant kovinę užduotį prie Barikoto jis vadovavo vienos iš kolonų aprūpinimo būriui. Būrys pateko į pasalą, jo šarvuotis, apšaudomas iš granatsvaidžių, iš 20m aukščio krito į tarpeklį ant akmenų. Leonidas Vasiljevičius gavo traumas (lūžęs raktikaulis, tris šonkauliai, vėl pažeista dešinė ranka). Gydėsi Kabule ir Taškente.[2]
Visuomeninė veiklą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1991 m pulkininkas L.V. Chabarovas vadovauja karinei katedrai, o vėliau karo fakultetui (nuo 2003 m – Karinio techninio lavinimo ir saugumo institutas). Apginė disertaciją. Atsargos pulkininkas. Apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu, taip pat ordinu „Už karo nuopelnus“, daugybe medalių. Rusijos federacijos profesionalaus lavinimo garbės darbuotojas, jam suteikta garbė dirbti Sverdlovsko apskrities visuomeninės organizacijos „Rusijos Afganistano veteranų sąjunga“ vadovo pavaduotoju.
Areštas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2011 m. liepos 19 d. pulkininkas Chabarovas buvo areštuotas ir šiuo metu yra laikomas Jekaterinburgo tardymo izoliatoriuje, vyksta tyrimas. Jam pareikšti įtarimai dėl ginkluoto sukilimo organizavimo ir kitų asmenų įtraukimo į teroristinę veiklą. Įvairiuose Rusijos miestuose, taip pat prie Rusijos diplomatinių atstovybių ir konsulatų NVS šalyse vyksta protestai prieš jo sulaikymą ir mitingai, skirti palaikyti pulkininką Chabarovą.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Антонов, Александр (1999). „«Шторм-333». Как штурмовали дворец Амина ([[rusų kalba|rus.]])“. Журнал “Родина”. Москва: “Правда” (2). Suarchyvuotas originalas 2012-06-20. Nuoroda tikrinta 2012-07-20.
{{cite journal}}: URL–vikinuorodos konfliktas (pagalba) - ↑ 2,0 2,1 2,2 Штепо, Валерий (2011). Дневник «убитого» офицера ([[rusų kalba|rus.]]). Самара: с. и. Suarchyvuotas originalas 2023-11-01. Nuoroda tikrinta 2012-07-20.
{{cite book}}: URL–vikinuorodos konfliktas (pagalba)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficialus tinklalapis skirti palaikyti pulkininką Chabarovą Archyvuota kopija 2012-08-05 iš Wayback Machine projekto. (rus.)