Leonas Ereminas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Leonas Ereminas (1863 m. birželio 23 d. Šarkėse, Skuodo valsčius, Kretingos apskr. – 1927 m. spalio 27 d. Bruklinas, JAV) – lietuvių vargonininkas, chorvedys, kompozitorius.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Antanas Ereminas buvo ūkininkas ir vargonininkas, vargonininkavo Leckavos ir Skuodo parapijose. Leonas tris žiemas pasimokęs Skuodo liaudies mokykloje, dirbo įvairius žemės ūkio darbus. Apie 1882 m. išvykęs į Rygą, mokėsi mašinisto amato, gavo mašinisto padėjėjo pareigybę ir dirbo braižytoju. Vakarais mokėsi, dainavo amatininkų mokyklos ir Šv. Onos baptistų bažnyčios choruose, pas latvių chorvedį K. Apinj mokėsi muzikos, dalyvavo Latvijos trečiojoje dainų šventėje. Bendraudamas vien su latviais ir vokiečiais, pamiršo net lietuvių kalbą. 1891 m. atvykęs į JAV, apsigyveno Niujorke. Iš pradžių dirbo fizinį darbą, privačiai mokėsi muzikos, anglų ir lietuvių kalbų. Vėl susidraugavo su latviais ir vokiečiais, įstojo į vokiečių draugiją „Old Fellows“, 1893 m. su latviais suorganizavo chorą „New York latweeshu Beedirba“, dalyvavo vokiečių chore „Gruetli Maennerchor".

Susipažinęs su lietuviais, kitų tautų pavyzdžiu 1894 m. suorganizavo „Lietuvių Mildos Giedotojų Draugystės“chorą. Tai buvo pirmas pasaulietiškas lietuviškas choras Amerikoje -NYC, NY. Iš pradžių vyrų choras, paskui mišrusis, o vėliau vėl vyrų. Chorai nemažai koncertavo Niujorke, Elizabethe, Waterbury ir kitur, į koncertus kviesdavosi latvių ir vokiečių chorus. Muzikos žinias dar gilino pas YMCA choro vadovą T. Morganą ir parapijos vargonininką J. Fagetą. Suirus „Mildos“ chorui, 1899 suorganizavo „Dr. V. Kudirkos Giedotojų Draugystės“ vyrų chorą Newarke, NJ. 1909 m. atgaivino „Mildos“ vyrų chorą, o 1910 m. suorganizavo „Dainos“ chorą Brooklyne. 1911 m. subūrė „Jaunųjų vyrų klubo“ chorą, paskui „Simono Daukanto Teatrališkos Draugystės“ chorą. 19121918 m. sėkmingai vadovavo „Aido" mišriajam chorui Brukline. Pirmoji choro repeticija įvyko 1912 m. rugsėjo 12 d., o 1913 m. gegužės 17 d. surengtas pirmas viešas koncertas. Iki 1915 m. kolektyvą nuo 30 dalyvių padidino iki 60. Choras kasmet surengdavo po 25-27 koncertus, kuriuose pasirodydavo mišrusis, vyrų ir moterų chorai. Apie 1924 m. East Niujorke suorganizavo pirmąjį lietuvių išeivių vaikų chorą. Jis ne tik daug koncertavo su chorais lietuvių kolonijose, bet ir pats dainuodavo M. Petrausko operetėse.

L. Ereminas yra nuveikęs ir daug kitų darbų kultūriniame ir muzikiniame gyvenime. Sudarė dainų rinkinį „Dainos sustatytos ant keturių balsų“ (1902 m. Tilžėje išleido P. Mikolainis). Rinkinyje 67 dainos mišriajam ir vyrų chorams – lietuviškos tik 8 ir Lietuvos himnas, o kitos vokiečių ir latvių kompozitorių (į lietuvių kalbą vertė S. Malevskis ir V. Daukšys). Šis dainų rinkinys, išleistas du kartus, tuo metu buvo pagrindinis lietuviškų chorų repertuaro šaltinis. Kompozitorius J. Žilevičius šį darbą laikė istoriniu L. Eremino nuopelnu lietuviškų chorų kūrybinėje veikloje. 19211923 m. išleido dar 5 sąsiuvinius verstų dainų mišriajam chorui „Lyra“. Pats harmonizavo lietuvių liaudies dainas. Bendradarbiavo „Vienybėje Lietuvninkų“ ir „Laisvėje", kurį laiką buvo Lietuvių laisvamanių susivienijimo pirmininkas. Padėjo M. Petrauskui pastatyti jo operetes, parašė straipsnių apie chorus ir dainos reikšmę lietuvių kultūros gyvenime. Iš savo choristų reikalavo nepaprastos drausmės ir tvarkingumo. Tuo metu jo veikla buvo labai svarbi lietuvių ir kitų tautų muzikinėje kultūroje.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Boleslovas ZubrickasLeonas Ereminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 546 psl.
  2. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.