Lenko korta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lenko korta

Lenko korta (lenk. Karta Polaka) – asmens dokumentas, patvirtinantis lenkų kilmę ir suteikiantis lengvatų lenkams, gyvenantiems ne Lenkijoje. Dokumentas patvirtintas Lenkijos Respublikos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d.

Teisė, išimties tvarka gauti Lenko kortą suteikiama išvardintų valstybių asmenims, neturintiems Lenkijos pilietybės arba leidimo gyventi Lenkijos Respublikos teritorijoje, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Kazachstano, Kirgizijos, Lietuvos, Latvijos, Moldavijos, Rusijos Federacijos, Tadžikistano, Turkmenijos, Ukrainos ir Uzbekistano.

Taip pat Lenko korta gali būti išduota asmenims, kurių lenkiška kilmė buvo patvirtinta pagal 2000 metų lapkričio 9 d. nutarimo punktus dėl repatriacijos.

Asmuo, turintis Lenko kortą, po trijų mėnesių gyvenimo Lenkijos teritorijoje įgyja teisę nuolat apsigyventi Lenkijoje, jiems numatomas nemokamas gydymas, įvažiavimo viza – nemokama. Lenko korta užtikrina daugkartinį įvažiavimą į Lenkiją, ji prilyginama vizai, leidžiančiai nuolat gyventi Lenkijoje. Asmenų, turinčių Lenko kortą, vaikai įgyja vienodas teises į mokslą ir stipendijas, kaip ir Lenkijos piliečiai. Asmenys su Lenko korta, turintys leidimą gyventi, galės dirbti Lenkijoje, gauti bedarbio pašalpą, kitas socialines garantijas, įsigyti nekilnojamą turtą, užsiimti ūkine veikla. [1]

2008 m. Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje, Janusz Skolimowski pirmąją Lenko kortą įteikė lenkų kilmės dvasininkui, tuo metu seniausiam Lietuvos lenkui, Vilnijos lenkakalbių gyventojų patriarchui - Juzefui Obremskiui.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. www.lts.lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka