Latvijos nacionalinė biblioteka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°57′03″š. pl. 24°07′15″r. ilg. / 56.950882°š. pl. 24.120897°r. ilg. / 56.950882; 24.120897

Latvijos nacionalinė biblioteka
National Library of Latvia.jpg
Įkurta 1919 m. rugpjūčio 29 d.
Vieta Ryga, Latvija Latvija
Lankytojai
Bibliotekos fondas 4,1 mln. vnt.
Darbuotojai 480
Generalinė
direktorė
Andris Vilks
Interneto svetainė www.lnb.lv
Kontaktai {{{kontaktai}}}

Latvijos nacionalinė biblioteka (latv. Latvijas Nacionālā bibliotēka), dar vadinama Šviesos pilimi (Gaismas pils) – didžiausia Latvijos biblioteka. Nacionalinė biblioteka yra Latvijos kultūros ministerijos valstybinė įstaiga, atliekanti svarbų vaidmenį formuojant šalies informacinę visuomenę, aprūpinant prieigą prie interneto, palaikant mokslinius tyrimus ir nenutrūkstamą švietimą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybės biblioteka (Valsts Bibliotēka) įkurta 1919 m. rugpjūčio 29 d., po Latvijos nepriklausomybės paskelbimo. Ji užėmė patalpas Kaļķu ir Vaļņu gatvių kampe. Pasitraukus iš sostinės bolševikams ir sugrįžus tikriesiems pastato šeimininkams, biblioteką įkurdino buvusiuose Livonijos vicegubernatoriaus rūmuose Jauniela gatvėje nr. 26. 1920 m. biblioteka gavo patalpas aikštėje priešais Rygos pilį. Vėliau dar keitė savo vietą, kol galiausiai 20082014 m. kairiajame Dauguvos krante, priešais miesto istorinį centrą, buvo pastatytas naujosios bibliotekos pastatas. Kai projektas buvo užbaigtas, pagal Europos kultūros sostinės-2014 programą tūkstančiai žmonių suformavo gyvą 3,5 km grandinę ir iš rankų į rankas siuntė knygas iš senosios bibliotekos į „Šviesos pilį“.

Pirmuoju bibliotekos vadovu buvo Jānis Misiņš (1862—1945).

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1924 m. Latvija prisijungė prie Briuselio konvencijos, kurioje numatyti tarptautiniai spausdintos medžiagos – oficialių dokumentų, mokslinių ir literatūrinių leidinių – mainai.

Nuo 1950 m. biblioteka pradėjo „Žurnalų ir laikraščių straipsnių kronikos“ leidimą. 1968 m. biblioteka surengė pirmąjį Baltijos bibliotekų seminarą.

1992 m. Latvijos Respublikoje buvo priimtas Nacionalinės bibliotekos įstatymas. 2002 m. Latvijos bankas išleido vieno lato monetą, skirtą bibliotekai. 2006 m. buvo įkurta Nacionalinė skaitmeninė biblioteka Latvijoje - Letonica. 2007 m. biblioteka buvo įtraukta į Latvijos mokslinių tyrimų institutų sąrašą.

Latvijos nacionalinė biblioteka dalyvauja daugelyje tarptautinių bibliotekų ir kitų organizacijų: UNESCO, ISO, ISBN, ISSN ir kt.

Pastate įrengta 1000 vietų skaitykla, 4,1 mln. leidinių saugykla. Yra restoranas, parodų centras bei konferencijų salės, knygos muziejus, vaikų literatūros skyrius, kompetencijos centras, muzikos bei istorijos kambariai, erdvės kalbų kursams. Biblioteka pritaikyta tiek darbui individualiai, tiek grupėmis, priima ekskursijas. Čia esanti koncertų salė talpina apie 460 žmonių, konferencijų centras – 400. Kasdien apsilanko daugiau nei 3000 lankytojų.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

45 000 m² ploto, 170 m aukščio pastatą suprojektavo latvių kilmės amerikietis Gunnar Birkerts. Savo architektūrinėmis formomis pastatas kelia asociacijas su jūros bangomis, o aukštyn kylančios fasado linijos atkartoja senuosius Rygos statinius.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka