Laskas (Valažinas)
| Laskas (Valažinas) blrs. Лоск, rus. Лоск | |
|---|---|
.jpg) | |
  Laskas (Valažinas) | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Minsko sritis
|
| Rajonas | Valažino rajonas |
| Gyventojų | 425 |
| Pašto kodas | 222355 / +375 1772 |
 Vikiteka |
Laskas (Valažinas) |
Lãskas [1] (blrs. Лоск, rus. Лоск) – kaimas Baltarusijoje, Valažino rajone, 14 km į pietryčius nuo Krevo, 7 km į šiaurę nuo Beržūnos upės. Veikia pradinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, paštas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, Laskas nuo seno priklausė lietuvių etninių žemių arealui. Lasko teritorijoje gyventa jau XI a. – XIII a., o XIV a. – XVIII a. čia buvusi medinė Lasko pilis su mūrine Krėvos pilimi priklausė išoriniam Vilniaus gynybos žiedui. XV a. pirmoje pusėje Laskas priklausė kunigaikščiams Kaributaičiams, nuo XV a. vid. – didikui Jonui Petrui Mantigirdaičiui, XVI a. – XVII a. – didikų Kiškų giminei, XVII a. – XIX a. – Vilniaus vyskupijos kapitulai, 1480 m. pastatyta bažnyčia. 1574 m. Jonas Kiška Lasko pilyje įsteigė spaustuvę, joje buvo išleista apie 20 knygų, tarp jų į lenkų kalbą išverstas Naujasis testamentas. XIX a. buvo miestelis Ašmenos apskrities Harodzkų valsčiuje.[2]
1856 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia Laską iš Vilniaus kapitulos atėmė.[3] Katalikų bažnyčia 1866 m. uždaryta, 1874 m. sudeginta, XX a. pradžioje buvo pastatyta nauja Švč. Jėzaus širdies bažnyčia. Pagal 1920 m. Lietuvos-Rusijos taikos sutartį Laskas atiteko Lietuvai. 1921–1939 m. jį valdė Lenkija. Nuo 1939 m. Laskas priklauso Baltarusijai.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Łosk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 735 psl. (lenk.)
- ↑ Laskas (Valažinas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 23
- ↑ Kazimieras Garšva. Laskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 546 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Беларуская энцыклапедыя: У 18 т. Т.9: Кулібін – Малаіта / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў і інш. – Мн.: БелЭн., 1999. – 560 с.: іл. ISBN 985-11-0155-9 (т. 9), ISBN 985-11-0035-8.
- Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 2 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш.Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0