Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia
	Bažnyčia 2012 m.
Arkivyskupija	Vilniaus
Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Molėtų
Savivaldybė	Švenčionių rajono savivaldybė
Gyvenvietė	Labanoras
Adresas	Bažnyčios g. 18
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta	2011 m.
Aptarnauja	Vidas Jelinskas (2025)

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

55°15′58″š. pl. 25°46′29″r. ilg. / 55.2661°š. pl. 25.7747°r. ilg. / 55.2661; 25.7747

Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Labanoro miestelyje, prie kelio 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina .

Istorija

Pavasarininkų sąskrydis Labanore 1936 m.

Labanoro bažnyčia Vilniaus vyskupijoje minima nuo 1521 m., kai buvo įrašyta tų metų Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąraše. 1675 m. vyskupo vizitacijos protokole minima sena, begriūvanti Labanoro bažnyčia, kurioje kabo Marijos Sopulingosios paveikslas, laikomas stebuklingu.

Bažnyčiai pasenus, Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis 1768 m. pastatydino naują. Nuo 1781 m. veikė parapinė mokykla. 1784 m. bažnyčiai priklausė jurisdika miestelyje, 7 ežerai ir 3 užusieniai. 1798 m. bažnyčia sudegė, bet buvo pastatyta laikina.

1818–1820 m. pastatyta nauja bažnyčia parapijiečių lėšomis. Spėjama, kad varpinė irgi pastatyta XIX a. 1820 m. Labanoro bažnyčios vizitacijos akte nurodoma, kad tai iš pušies rąstų suręstas pastatas su 7 stačiakampiais langais. Ant mūrinių postamentų pastatytos kolonos laikė aukštą trikampį frontoną – šiaudais dengto stogo skydą. Frontoną puošė trys pusapskričiai langai. 1849 m. stogas buvo uždengtas malksnomis. Tiek bažnyčia, tiek varpinė vėliau iš lauko apkaltos lentomis, nudažytos rusvai.

1884–1886 m. klebonavęs Aleksandras Burba skleidė lietuvybę ir blaivybę, už tai jis uždarytas į Gardino vienuolyną. 1888–1898 m. klebono Kazimiero Bandzevičiaus rūpesčių pristatytas bokštas, įsigyti nauji vargonai, varpas, pastatyta varpinė, prieglauda. 1900 m. klebonas Ignotas Šopara už dekano nurodymo nevykdymą (skaityti evangeliją lenkiškai) iškeltas į Lydą. Labanore zakristijonu dirbo knygnešys, daraktorius Karolis Baužys (mirė 1935 m., palaidotas Kernavėje).^[1]

XX a. tarpukariu Labanoro bažnyčioje savo vasaros sąskrydžius rengdavo pavasarininkai. Nuo 1969 m. iki mirties klebonavo buvęs 1946–1958 m. kalinys ir tremtinys Liudvikas Puzonas (1911–1988; palaidotas Labanoro kapinėse).

2009 m. vasarą bažnyčia restauruota – nudažytas bažnyčios fasadas, restauruotos medinės jo detalės. Senas bažnyčios stogas pakeistas į autentišką gontų stogo dangą. Bokšteliai atstatyti ir uždengti varine skarda, sutvarkyti bažnyčios pamatai. Šiems darbams kultūros ministerija skyrė 680 tūkst. litų, Švenčionių rajono savivaldybė – 122 tūkst. litų. Sunkių proporcijų, nesudėtingų formų fasadai išlaikė klasicistinį kompozicijos principą. Plokščią vakarinį fasadą skaidančioms vertikalioms sąvaržoms buvo suteikta siaurų piliastrėlių forma. Virš plataus, dantukais papuošto karnizo kilo aukštas frontonas, kuris užsibaigė bokštu. Apačioje – plačios dvivėrės durys, pabrėžtos trikampiu sandriku, ir stačiakampiai langai. Šoniniuose – pietiniame ir šiauriniame – fasaduose rikiavosi stambūs langai ir piliastrėliai. Karnizą ir palanges dailiai pabrėžė rantuotos lentelės. Įdomiausias ir turtingiausias buvo rytinis bažnyčios fasadas su liaudiška drožyba papuoštais arkiniais langais ir vienaaukščiais priestatais, kuriuos viršuje originaliai užbaigė dengti balkonėliai.

2009 m. gruodžio 21 d. naktį iškart po vidurnakčio bažnyčia visiškai sudegė, liko tik varpinė. Spėjama, kad gaisro priežastis buvo netvarkinga elektros instaliacija, nors prieš pusmetį buvo padarytas didelis bažnyčios remontas (daugiausia išorinis). Per šį gaisrą varpinė nenukentėjo.

Bažnyčios atstatymas prasidėjo 2010 m.,^[2] 2011 m. atstatyta bažnyčia pašventinta.^[3]

Varpinė

Varpinės tūris – apie 800 m³. Varpinė kvadratinio plano, turi tris tarpsnius, kuriuos jungia stogeliai. Kiekvienas tarpsnis į viršų siaurėja. Pirmas varpinės tarpsnis turi medinių lentų lubas, virš tų lubų antrame tarpsnyje yra įtaisyta nedidelio nuolydžio pertvara, o trečiame – žalvarinis varpas, pagamintas 1805 m. Johano Samuelio Vėnerio Vilniuje. Nors panašaus laiptuoto tūrio varpinių Lietuvoje gana daug, tačiau Labanoro išsiskiria iš visų savo sunkiomis, horizontaliomis proporcijomis.

Galerija

Senoji bažnyčia

Varpinė ir vartai iš šventoriaus pusės
Varpinė

Dabartinė bažnyčia

2017 m.
Atstatytos bažnyčios interjeras 2014 m.
Bokštelio kryžius

Šaltiniai

↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 76–77
↑ „Labanoro bažnyčia vėl kyla naujam gyvenimui“. voruta.lt. Voruta. 2011-05-06. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.
↑ „Šventinama atstatyta Labanoro bažnyčia“. delfi.lt. Delfi. 2011-09-10. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.

Nuorodos

Vikiteka: Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vyskupijos informacija

[1] Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 76–77

[voruta-2] „Labanoro bažnyčia vėl kyla naujam gyvenimui“. voruta.lt. Voruta. 2011-05-06. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.

[3] „Šventinama atstatyta Labanoro bažnyčia“. delfi.lt. Delfi. 2011-09-10. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.

[1]

[2]

[3]