Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°15′58″š. pl. 25°46′29″r. ilg. / 55.266123°š. pl. 25.774747°r. ilg. / 55.266123; 25.774747

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia
Labanoro baznycia 2012.jpg
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Molėtų
Savivaldybė Švenčionių rajonas
Gyvenvietė Labanoras
Adresas Bažnyčios g. 18
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta XVIII a.

Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Labanore, prie kelio  114  MolėtaiKaltanėnaiIgnalina .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavasarininkų sąskrydis Labanore 1936 m.

Labanoro bažnyčia Vilniaus vyskupijoje minima nuo 1522 metų, nes yra įrašyta tų metų Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąraše. 1675 m. vyskupo vizitacijos protokole minima sena, begriūvanti Labanoro bažnyčia, kurioje kabo Marijos Sopulingosios paveikslas, laikomas stebuklingu. Bažnyčiai pasenus, Vilniaus vyskupas Masalskis 1768 m. pastatė naują. Ji sudegė 1798 metais. 18181820 m. ji buvo atstatyta parapijiečių lėšomis. Spėjama, kad varpinė irgi pastatyta XIX amžiuje. 1820 m. Labanoro bažnyčios vizitacijos akte nurodoma, kad tai iš pušies rąstų suręstas pastatas su 7 stačiakampiais langais. Ant mūrinių postamentų pastatytos kolonos laikė aukštą trikampį frontoną – šiaudais dengto stogo skydą. Frontoną puošė trys pusapskričiai langai. 1849 m. stogas buvo uždengtas malksnomis. Tiek bažnyčia, tiek varpinė vėliau iš lauko apkaltos lentomis, nudažytos rusvai.

Tarpukariu Labanoro bažnyčioje savo vasaros sąskrydžius rengdavo pavasarininkai.

2009 m. vasarą bažnyčia restauruota – nudažytas bažnyčios fasadas, restauruotos medinės jo detalės. Senas bažnyčios stogas pakeistas į autentišką gontų stogo dangą. Bokšteliai atstatyti ir uždengti varine skarda, sutvarkyti bažnyčios pamatai. Šiems darbams kultūros ministerija skyrė 680 tūkst. litų, Švenčionių rajono savivaldybė – 122 tūkst. litų. Sunkių proporcijų, nesudėtingų formų fasadai išlaikė klasicistinį kompozicijos principą.

Plokščią vakarinį fasadą skaidančioms vertikalioms sąvaržoms buvo suteikta siaurų piliastrėlių forma. Virš plataus, dantukais papuošto karnizo kilo aukštas frontonas, kuris užsibaigė bokštu. Apačioje – plačios dvivėrės durys, pabrėžtos trikampiu sandriku, ir stačiakampiai langai. Šoniniuose – pietiniame ir šiauriniame – fasaduose rikiavosi stambūs langai ir piliastrėliai. Karnizą ir palanges dailiai pabrėžė rantuotos lentelės. Įdomiausias ir turtingiausias buvo rytinis bažnyčios fasadas su liaudiška drožyba papuoštais arkiniais langais ir vienaaukščiais priestatais, kuriuos viršuje originaliai užbaigė dengti balkonėliai.

2009 m. gruodžio 21 d. naktį iškart po vidurnakčio bažnyčia visiškai sudegė, liko tik varpinė. Spėjama, kad gaisro priežastis buvo netvarkinga elektros instaliacija, nors prieš pusmetį buvo padarytas didelis bažnyčios remontas (daugiausia išorinis).

Per 2009-ųjų gaisrą varpinė nenukentėjo. Jos tūris – apie 800 m³. Varpinė kvadratinio plano, turi tris tarpsnius, kuriuos jungia stogeliai. Kiekvienas tarpsnis į viršų siaurėja. Pirmas varpinės tarpsnis turi medinių lentų lubas, virš tų lubų antrame tarpsnyje yra įtaisyta nedidelio nuolydžio pertvara, o trečiame – žalvarinis varpas, pagamintas 1805 m. Johano Samuelio Vėnerio Vilniuje. Nors panašaus laiptuoto tūrio varpinių Lietuvoje gana daug, tačiau Labanoro išsiskiria iš visų savo sunkiomis, horizontaliomis proporcijomis.

Bažnyčios atstatymas prasidėjo 2010 m.[1] 2011 m. atstatyta bažnyčia pašventinta.[2].

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senoji bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atstatytoji bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka