Lašmenpamūšio dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°01′31″š. pl. 23°59′11″r. ilg. / 56.0254°š. pl. 23.9865°r. ilg. / 56.0254; 23.9865

Lašmenpamūšio dvaras
Dvaro rūmai
Dvaro rūmai
Vieta Lašmenpamūšis, Pakruojo raj.
Įkurtas XVIII a. (?)
Rūmų stilius klasicizmas
Parkas Parkas, tvenkinys
Pastatų būklė Išlikę dvaro rūmai, ūkiniai pastatai
Savininkas Daunoravičiai,
Melngailiai,
Liaugaudai

Lašmenpamūšio dvaras – dvaras Pakruojo rajone, Lašmenpamūšio kaime, netoliese Mūšos ir Lašmens upių santakos (iš čia pavadinimas). XX a. pradžioje dvaras vadintas Lašmen Pamūšiu. Dvare gyveno latvių poetas, vertėjas Borisas Melngailis.[1]

1992 m. Lašmenpamūšio dvaro sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaro statiniai

Kada dvaras buvo įkurtas, tikslių duomenų nėra. Remiantis nepatvirtintais duomenimis, dvaro rūmai statyti 1786 m. XIX a. pirmojoje pusėje dvaro savininkai buvo Daunoravičiai. XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje dvaras atiteko Boriso Melngailio tėvui, latvių kompozitoriaus Emilio Melngailio (1874–1954) broliui. Dvarą jis arba nusipirko, arba įsigijo užkurystės būdu.[1]

Išlikęs matininko Stepono Bartkaus 1929 m. parengtas Lašmenpamūšio dvaro žemės parceliacijos planas, kuriame pažymėti dvaro rūmai, sudaryti iš medinio stačiakampio pavidalo pastato ir dešimties ūkinių pastatų (vienas jų mūrinis). Dvaro rūmai buvo nemaži, savo pavidalu priminė raidę „U“ (prie abiejų rūmų pusių buvo prisiglaudę fligeliai), dvaro rūmus supo parkas, buvo tvenkinys. Dešiniajame sparne būta svetainės, valgomojo, bibliotekos, maždaug 10 miegamųjų kambarių.[1]

1904 m. liepos 30 d. dvare gimė Borisas Melngailis.[1] Jis po tėvo mirties dvarą drauge su motina valdė apytikriai nuo 1923 iki 1933 m.[3] Čia B. Melngailis 1923–1931 m. vasaromis kviesdavosi iš Kauno rašytojus, aktorius, žurnalistus, dailinininkus, Lašmenpamūšis buvo tapęs Kauno menininkų traukos centru. Tarp svečių buvo Kazys Binkis, Antanas Rimydis, Juozas Tysliava, Stasys Santvaras, Liudas Gira, Mykolas Vaitkus, Justas Paleckis, Petras Vaičiūnas, Salomėja Nėris, Jonas Aistis, Antanas Miškinis, Kazys Šimonis. Dvaro bibliotekoje buvo grožinės literatūros vokiečių, lenkų, rusų, prancūzų, latvių ir lietuvių kalbomis.[1]

Apytikriai 1933 m. Lašmenpamūšio dvarą įsigijo Liaugaudai, o B. Melngailis išvyko į Latviją ir apsigyveno Rygoje.[1]

Būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lašmenpamūšio dvaro rūmai (statyti klasicistiniu stiliumi) vieni didžiausių Šiaurės Lietuvoje. Išlikę dekoro elementai, kai kurie ūkiniai pastatai su dolomito skaldos sienomis, raudono molio plytų mūro apvadais.[3] Išlikę du svirnai, taip pat tvartų, ūkinio pastato ir kluono fragmentai. Tebauga sodinto parko medžiai, į pietryčius nuo rūmų telkšo nedidelis tvenkinys.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 „Menininkų globėjas – latvis iš Lašmenpamūšio“. Šiaulių kraštas. Nuoroda tikrinta 2022-05-02.
  2. 2,0 2,1 Lašmenpamūšio dvaro sodyba. Kvr.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-02.
  3. 3,0 3,1 „Įspūdinga atokaus kaimo dvaro istorija: Lašmenpamūšis kadaise buvo Lietuvos menininkų „švyturys“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-02.