Lietuvos sporto universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio LKKI)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′55″ š. pl. 23°56′04″ r. ilg. / 54.89861°š. pl. 23.93444°r. ilg. / 54.89861; 23.93444

Lietuvos sporto universitetas
LSU.png
Lietuvos kūno kultūros akademija.JPG
Įkurtas1934 m.
TipasValstybinis
Darbuotojų358
Studentų2127
VietaKaunas, Sporto g. 6
Svetainėhttp://www.lsu.lt/

Lietuvos sporto universitetas (LSU) – valstybinė universitetinė aukštoji mokykla, turinti sporto, fizinio ugdymo, reabilitacijos (kineziterapijos) ir sveikatinimo mokslų kryptį.

Pavadinimų kaita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai

LSU ištakos – 1934 m. spalio 10 d. prezidento dekretu įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai. Šių kursų Statuto 27 skirsnyje rašoma: „Klausytojai, išėję kursų programą, išlaikę nustatytus egzaminus ir atlikę kariuomenėje 3 mėnesių stažą, gauna diplomą, kuris suteikia aukštojo mokslo teises“. [1] Pirmuoju kursų vadovu tapo Vytautas Augustaitis (1904–1958). Kursai truko dvejus metus. Pirmąją laidą, išėjusią 1936 m., baigė 42 studentai. 1938 m. kursai uždaryti.

1945 m. lapkričio 3 d. įsteigtas Sovietų Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI) kaip savarankiška aukštoji mokykla. Institutas įsikūrė buvusių Kūno kultūros rūmų bazėje, jam buvo paskirtas stadionas su pagrindine ir pagalbine futbolo aikštėmis, sporto halė, teniso ir krepšinio aikštynas. 1948 m. išleista pirmoji LVKKI laida – 30 kūno kultūros specialistų. 1999 m. gegužės 8 d. LR Seimo nutarimu institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija.

Per visus veiklos metus universitetas parengė apie 16 000 kūno kultūros mokytojų, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerių, kineziterapijos specialistų, turizmo ir sporto vadybininkų ir kt. Daug žymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių ir visuomenės veikėjų baigė universitetą. Nemažai LSU auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionatų čempionais bei prizininkais, tarp jų boksininkas Algirdas Šocikas, krepšininkai Modestas Paulauskas, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, lengvaatletis Virgilijus Alekna ir kt.

Lietuvos sporto universitete studijuoja apie 2500 studentų, dirba apie 130 mokslo darbuotojų. Universitete veikia 2 fakultetai, 4 katedros, buvusių laboratorijų/centrų pagrindu įsteigtas „Sporto mokslo ir inovacijų institutas“.

Naujasis LSU logotipas

2012 m. rugsėjo 12 d. LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas vienbalsiai pritarė Lietuvos kūno kultūros akademijos pavadinimo keitimui. Aukštoji mokykla pervadinta į Lietuvos sporto universitetą. [2][3]

Laikinoji rektorė docentė daktarė Diana Rėklaitienė

Studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LSU absolventai

LSU vykdomos trijų pakopų studijos: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros.

Bakalauro studijų programos:

  • Treniravimo sistemos
  • Kineziterapija
  • Taikomoji fizinė veikla
  • Fizinis aktyvumas ir visuomenės sveikata
  • Kūno kultūra ir sportas
  • Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena (dėstoma anglų kalba)
  • Sporto vadyba
  • Sportinė rekreacija ir turizmas

Magistrantūros studijų programos:

  • Treniravimo sistemos
  • Kineziterapija
  • Taikomoji fizinė veikla
  • Fizinis aktyvumas ir visuomenės sveikata
  • Sporto fiziologija ir genetika
  • Turizmo ir sporto vadyba
  • Kūno kultūra
  • Sporto edukologija
  • Sportinės veiklos analizė (dėstoma anglų kalba)
  • Krepšinio treniravimas ir valdymas (dėstoma anglų kalba)

Doktorantūros studijos:

  • Biomedicinos mokslų sritis (biologijos kryptis)
  • Socialinių mokslų sritis (edukologijos kryptis)

Kiekvienais metais Lietuvos sporto universiteto studentai turi galimybę vykti studijuoti ir tobulintis į vieną iš 80-ies Europos universitetų, su kuriais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.

Mokslas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LSU vykdomi moksliniai tyrimai įvairiose srityse

Universiteto laboratorijose nuolat testuojami Lietuvos sportininkai, teikiamos moksliškai pagrįstos rekomendacijos jų treniruotės procesui gerinti.  Moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai atliekami keturiose universiteto katedrose, Sporto mokslo ir inovacijų institute, Europos krepšinio tyrimų centre. Juose dirba apie šimtas mokslo daktarų. Universiteto mokslininkai, susibūrę į 20 mokslininkų grupių, tyrimus atlieka šiose strateginėse universiteto tyrimų kryptyse:

  1. Treniravimo mokslas, sporto fiziologija ir genetika.
  2. Raumenys, judesių valdymas ir reabilitacija.
  3. Neįgaliųjų įgalinimo fiziologiniai ir socialiniai aspektai.
  4. Sveikatos, fizinis ir socialinis ugdymas šiuolaikinėje visuomenėje.
  5. Laisvalaikio vadyba, ekonomika ir sociologija.
LSU moksliniai tyrimai

Atliekant tyrimus, publikuojant jų rezultatus, rengiant mokslininkus glaudžiai bendradarbiaujama ne tik su Lietuvos (universitetas yra konsorciumo su Vilniaus universitetu narys), bet ir Europos universitetais bei mokslininkais. Ypač glaudūs ryšiai užmegzti su Škotijos Aberdyno universitetu, Anglijos Vusterio universitetu, Švedijos Karolinskos institutu, su sporto mokslo pasaulyje pripažintais autoritetais prof. dr. H. Westerblad (Švedijos Karolinska institutas), prof. dr. A. Rutten (Erlangeno-Niunbergo universiteto sporto mokslo institutas), prof. B. Saltin (Kopenhagos universitetas) ir kt.

LSU moksliniai žurnalai:

  • „Baltic Journal of Sport & Health Sciences“
  • „Reabilitacijos mokslai“
  • Elektroninis mokslo žurnalas „Laisvalaikio tyrimai“

LSU garbės daktarai:

  • 1993 m. – Hans Axmann (Vokietija)
  • 2000 m. – Artūras Poviliūnas, LTOK prezidentas (Lietuva)
  • 2003 m. – Vladas Garastas, LKF prezidentas (Lietuva)
  • 2004 m. – Valdas Voldemaras Adamkus, Lietuvos respublikos prezidentas (Lietuva)
  • 2004 m. – prof. Herman Van Coppenolle (Belgija)
  • 2005 m. – Jacques Rogge, TOK prezidentas (Šveicarija)
  • 2006 m. – George E. Kilian, Fisu prezidentas (JAV)
  • 2007 m. – prof. Donald Anthony Neumann (JAV)
  • 2007 m. – prof. Guy Simoneau (JAV)
  • 2008 m. – Eugenijus Jonas Burokas, LLAF generalinis sekretorius (Lietuva)
  • 2008 m. – prof. Anthony Carl Hackney (JAV)
  • 2009 m. – prof. Algirdas Raslanas (Lietuva)
  • 2009 m. – prof. Juozas Skernevičius (Lietuva)
  • 2010 m. – Vytautas Motiejūnas, Lietuvos golfo federacijos valdybos narys (Lietuva)
  • 2010 m. – Albero Gualtieri, AU SA prezidentas (Italija)
  • 2010 m. – Eimantas Skrabulis, LLAF prezidentas (Lietuva)
  • 2010 m. – Vadim Zelichenok, Europos lengvosios atletikos federacijos ir Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos Techninio komiteto Tarybos narys (Rusija)
  • 2013 m. – prof. Alfred Rutten, Erlangeno-Niurnbergo universiteto Sporto mokslo ir sporto instituto direktorius (Vokietija)
  • 2013 m. – Ignas Staškevičius, NSI prezidentas (Lietuva)
  • 2013 m. – prof. Bengt Saltin, Kopenhagos universiteto profesorius (Danija)
  • 2014 m. – prof. Karsten Froberg, Pietų Danijos universiteto profesorius (Danija)
  • 2014 m. – Aleksandras Kosauskas, LSU absolventas, atletinio rengimo pradininkas Lietuvoje (Lietuva)
  • 2014 m. – prof. Hakan Westerblad, Karolinska instituto profesorius (Švedija)

LSU garbės profesoriai:

  • 1993 m. – prof. Valerija Stakionienė, LSU profesorė (Lietuva)
  • 1993 m. – prof. Janina Ivaškienė, LSU profesorė (Lietuva)
  • 2004 m. – Atko-Meeme Viru, Tartu universiteto profesorius (Estija)
  • 2004 m. – Gerhard Karl Chocholouschek, ekonomikos mokslų dr., medicinos mokslų dr. (Vokietija)
  • 2007 m. – prof. Povilas Karoblis, LEU profesorius (Lietuva)
  • LSU merginų krepšinio komanda
    2013 m. – prof. Kęstutis Miškinis, Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas (Lietuva)

Sporto mokslo ir inovacijų institutas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sporto mokslo ir inovacijų institutas – Lietuvos sporto universiteto akademinis padalinys, organizuojantis ir vykdantis sporto bei sveikatinimo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikiantis mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.

Institutas įsteigtas padėti įgyvendinti Lietuvos sporto universiteto misiją, kryptingai inicijuoti ir vystyti inovacinius sporto ir sveikatinimo mokslinius tyrimus, stiprinti Lietuvos sporto universiteto mokslinę veiklą, skleisti Instituto mokslinės veiklos rezultatus visuomenei, siekiant panaudoti juos visuomenės sporto, sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo skatinimo ir sveikos gyvensenos principų diegimo problemų sprendimui.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sporto biomedicinos fakultetas:

  • Taikomosios biologijos ir reabilitacijos katedra
  • Treniravimo mokslo katedra

Sporto edukologijos fakultetas:

  • Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra
  • Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra

Sporto veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LSU vaikinų futbolo rinktinė

Visada Lietuvos sporto universitetas ir sportas buvo neatskiriami, universitete yra kultivuojamos beveik visos olimpinės sporto šakos, kurios yra įtrauktos į olimpinių žaidynių programą.

LSU yra sudarytos šios sporto šakų komandos:

  • Futbolo
  • Krepšinio
  • Regbio
  • Tinklinio
  • Rankinio
    LSU merginų tinklinio komanda

Individualiai gali sportuoti:

  • Aerobinę gimnastiką
  • Baidarių ir kanojų irklavimą
  • Boksą
  • Buriavimą
  • Dviračių sportą
  • Dziudo
  • Fechtavimąsi
  • Imtynes
  • Lengvąją atletiką
  • Orientavimosi sportą
  • Plaukimą
  • Sunkiąją atletiką
  • Šokius
  • Neįgalūs studentai gali prisijungti prie neįgaliųjų vežimėlių krepšinio komandos

LSU studentai gali rinktis įvairias aktyvaus laisvalaikio formas – nemokamai lankyti baseiną, šokių pratybas, treniruoklių salę ar prisijungti prie tautinių šokių ansamblio „Rasa“. Studentų gyvenimą taip pat praturtina universitete vykstantys įvairūs sporto ir kultūros renginiai.

Direktoriai ir rektoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Papildomam skaitymui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas / Stanislovas Stonkus, 1982 m.
  • Lietuvos kūno kultūros akademija: studijos, mokslas ir sportas: Lietuvos kūno kultūros akademijos įkūrimo 70 metų sukakčiai pažymėti (sud. Rūta Mažeikienė). – Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9986-569-96-6

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka