Pereiti prie turinio

Lėno šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Koordinatės: 55°25′51″š. pl. 24°34′38″r. ilg. / 55.4309°š. pl. 24.5772°r. ilg. / 55.4309; 24.5772
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lėno bažnyčia)

55°25′51″š. pl. 24°34′38″r. ilg. / 55.4309°š. pl. 24.5772°r. ilg. / 55.4309; 24.5772

Lėno šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Bažnyčia 2016 m.
Arkivyskupija Vilniaus
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Panevėžio-Krekenavos
Savivaldybė Ukmergės rajono savivaldybė
Gyvenvietė Lėnas
Adresas Lėno g. 60
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1928 m.
Aptarnauja Raimondas Kazlauskas (2025)
Žemėlapis

Lėno šv. Antano Paduviečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Lėno kaime, rytiniame Lėno ežero krante, prie RamygalosTaujėnų kelio. Be aiškių stiliaus bruožų. Kultūros paveldo objektas Nr. 2582.[1]

1919 m. Taujėnų dvaro savininkas kunigaikštis Konstantinas Radvila statomai Lėno bažnyčiai paskyrė miško medžiagos. 1921 m. pastatyta laikina medinė koplyčia. Netrukus pradėta statyti klebonija ir kiti parapijos ūkiniai trobesiai. Lėno gyventojams paaukojus 2 dešimtinių sklypą, kunigų Jurgio Kazakevičiaus ir Jono Laugalio iniciatyva 19231924 m. pastatyta akmenų mūro bažnyčia.

1925 m. kunigo J. Laugalio rūpesčiu bažnyčia nutinkuota iš lauko, 1927 m. įdėtos medinės lubos, 1928 m. atlikti kiti darbai. Laikinoji koplyčia pertvarkyta į prieglaudą. Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas dovanojo bažnyčiai monstranciją ir taurę, Apolonija Doračiūnienė paskyrė 1000 litų varpui pirkti. Daugiausia bažnyčią parėmė prezidentas Antanas Smetona, kilęs iš šios apylinkės. Jo lėšomis buvo įrengtas didysis altorius, kuriame įmontuotas dailininko Burbos pieštas šv. Antano paveikslas. Kunigas Domininkas Tumėnas Lėno bažnyčiai paskyrė 35 ha žemės (16 km nuo Lėno).

1932 m. Juozas Kuliava dovanojo parapijai 8 ha. Sukeitus žemę arčiau bažnyčios ir 1934 m. Lėno kaimui skirstantis į vienkiemius, bažnyčiai liko 25 ha žemės. Lietuvos vyriausybei paskyrus pašalpą, 1935 m. prie bažnyčios pristatytas aukštas mūrinis bokštas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo Vadoklių filija. 1944 m. gerokai apgadinta, vėliau suremontuota.[2]

Bažnyčia be aiškių stiliaus bruožų, stačiakampio plano (27×13 m), su žemesne apside, bokšteliu, vienabokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų ir plytų mūro bei metalinė.

  1. „Objekto Nr. 2582 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 289–290