Jonas Grigonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Grigonis
Gimė 1929 m. kovo 20 d. (95 metai)
Girgždai, Kruonio valsčius
Veikla filosofas, politinis veikėjas
Partija 1950 m. SSKP
Alma mater 1952 m. Vilniaus universitetas,
1960 m. Visuomeninių mokslų akademija prie SSKP CK

Jonas Grigonis (g. 1929 m. kovo 20 d. Girgžduose, Kruonio valsčius) – Lietuvos filosofas, politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1952 m. baigė Vilniaus universitetą (VU). 1952–1956 m. LLKJS CK sekretorius. 1960 m. Maskvoje baigė Visuomeninių mokslų akademiją prie SSKP CK. 1961 m. filosofijos mokslų kandidatas.[1]

1960–1963 m. LKP CK kultūros, mokslo ir mokyklų skyriaus vedėjas. 1963–1992 m. VU Dialektinio ir istorinio materializmo (nuo 1964 m. Filosofijos) katedros dėstytojas, 19631991 m. prorektorius mokslo reikalams. Nuo 1980 m. profesorius. 1961–1964 m. LKP CK narys, 1964–1966 m. kandidatas į LKP CK narius. 1963–1967 m. LSSR AT deputatas.[2]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėjo šiuolaikinės fizikos idėjų reikšmę ir jų filosofijos interpretaciją. Pabrėžė, kad nauji fizikos duomenys patvirtina materialistinį požiūrį, teikia konkrečios medžiagos filosofijos išvadoms ir apibendrinimams.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šių dienų fizika ir filosofija. – Vilnius: Mintis, 1969. – 243 p.
  • Vilniaus universiteto istorija, vienas autorių, 3 t. 1976–1979 m., LSSR valstybinė premija, 1981 m., su kitais
  • Vilniaus akademijos vizitatorių memorialai ir vyresniųjų nutarimai / Jonas Grigonis, Jonas Kubilius, Eugenija Ulčinaitė, Algirdas Šidlauskas. – Vilnius: Mokslas, 1987. – 324 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=H Archyvuota kopija 2016-04-27 iš Wayback Machine projekto.
  2. Jonas Grigonis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 662
  3. Jonas Grigonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 167 psl.