Vilniaus bombardavimas (1942)
| Vilniaus bombardavimas (1942) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Antrasis pasaulinis karas | |||||||
.jpg) Antrojo pasaulinio karo sugriovimai Vilniuje | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Sovietų Sąjunga
|
 Trečiasis reichas
| ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 8 arba 9 bombonešiai | |||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Nėra | ~12 kariškių | ||||||
| Keliolika apgriautų namų, žuvo keliolika civilių, sužeista ~50 civilių | |||||||
Vilniaus bombardavimas – 1942 m. kovo 23 d. vakarą Sovietų Sąjungos karinių oro pajėgų surengtas aviacijos antskrydis prieš Vilniaus miestą.
Antpuolis vyko debesuotą vakarą, Prano Bieliausko teigimu – po 21:00.[1] Užėmę Vilnių vokiečiai nepaliko zenitinių dalinių, aplink miestą nebuvo Liuftvafės dalinių, todėl miestas iš oro buvo faktiškai neginamas. Miesto karinės valdžios institucijos nesugebėjo iškviesti pagalbos iš Kauno. SSRS KOP neišnaudojo šios galimybės atakuoti konkrečius taikinius, o vykdė „kiliminį bombardavimą“ – bombas mėtė iš maždaug 5 km aukščio. Kartu su bombardavimu SSRS KOP vykdė ir propagandinę kampaniją – mėtė antinacistinius atsišaukimus.
Iš viso 1942 m. kovo 23 d. ant Vilniaus numesta 27 800 kg sprogmenų ir 1 203 000 atsišaukimų.[2] P. Bieliausko teigimu – antskrydyje dalyvavo 8 orlaiviai, išmesdami po 3 ir 5 bombas, po valandos dar vienas bombonešis išmetė penkias bombas. Iš viso išmesta ir sprogo apie 35 bombos.[1]
Nei viena bomba nepataikė į Šnipiškių kareivines. Bombardavimo metu apgriauta keliolika namų centrinėje miesto dalyje, senamiestyje. Apgriautos senamiestyje buvusios kareivinės (greičiausiai pastatai adresu Šv. Ignoto 6, sovietmečiu nugriauti, dabar Nr. 8), nuo skeveldrų nukentėjo Vilniaus universiteto pastatai, Šv. Mikalojaus bažnyčia (į pačią bažnyčią nepataikė), savivaldybės kieme buvusi gaisrinė, geležinkelio stoties perone išmušta duobė, į kurią vėliau įvažiavo garvežys. Bombos nepataikė nei į vieną vokiečių administracijos įstaigą.[1]
Bombardavimo metu žuvo apie 12 vokiečių kareivių, keliolika civilių, sužeista virš 50 žmonių. Žymesnės aukos – užspaustas griuvėsių žuvo kunigas Kristupas Čibiras, sužeistas vyskupas Mečislovas Reinys, gaisrininkas Šimkus.[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (LT) Kaip sovietai Stalino įsakymu griovė ir niokojo Vilnių, www.delfi.lt, 2015.07.18 06:00
- (LT) Lietuvos literatūros ir meno archyvas, F.205 Ap.1 b.276 l.3