Kristaus kančia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kristaus kančia
Thepassionposterface-1-.jpg
Pavadinimas The Passion of the Christ
Kilmės šalis Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Režisierius Mel Gibson
Prodiuseris (-iai) Bruce Davey
Mel Gibson
Stephen McEveety
Enzo Sisti
Scenaristas (-ai) Benedict Fitzgerald
Mel Gibson
William Fulco
Kompozitorius John Debney
Vaidina Jim Caviezel
Monica Bellucci
Metai 2004
Žanras drama
Trukmė 126 min.
Kalba aramėjų, lotynų
Biudžetas 30 mln. $
IMDb įrašas

„Kristaus kančia“ (angl. The Passion of the Christ) – 2004 m. amerikiečių draminis filmas, režisuotas Melo Gibsono. Jame, remiantis evangelijomis ir kitais šaltiniais, vaizduojamas Jėzaus Kristaus teismas, kančia ir mirtis. Šis filmas susilaukė didelio ažiotažo. Be to, šiame filme vaidino daugiausia mažai žinomi italų aktoriai. Jis taip pat išsiskiria tuo, kad sukurtas originalo kalbomis (aramėjų ir lotynų) bei yra sėkmingiausias visų laikų neangliškas filmas. Filmas uždirbo 611,9 mln. JAV dolerių.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Filme vaizduojamos paskutinės Kristaus gyvenimo valandos, nuo agonijos sode iki nukryžiavimo. Pradžioje vaizduojamas Jėzus besimeldžiantis Getsimanijos sode, o jį gundo Šėtonas. Tuo tarpu Judas išduoda Jėzų, šis suimamas ir vedamas šventyklą. Fariziejai ir kiti susirinkusieji jį apkaltina šventvagyste ir nuveda pas Poncijų Pilotą, kad šis Jėzų nuteistų. Pilotas nemato priežasties teisti Jėzui ir perduoda šį reikalą Erodui. Galilėjos valdytojas taip pat nenori jo teisti, tad Jėzus atvedamas vėl pas Pilotą. Šis įsako Jėzų nuplakti, bet ir tai nepatenkina minios. Galiausiai Pilotas „nusiplauna rankas“ ir atiduoda Kristų žmonių valiai. Judas gailisi savo poelgio ir pasikaria. Toliau filme vaizduojama Kristaus kančios kelias į Kalvarijos kalną. Kartas nuo karto rodomi epizodai iš ankstesnio Jėzaus gyvenimo – vaikystės, jaunystės, jo pamokslų.

Pabaigoje vaizduojamas Kristaus nukryžiavimas. Po jo mirties dangus apsiniaukia bei įvyksta žemės drebėjimas, apgriaunantis žydų šventyklą. Filmas užbaigiamas Kristaus prisikėlimu.

Aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas sukurtas Cinecittà studijoje Romoje, o filmuotas senoviniuose Italijos miestuose Materoje ir Krake. Filmavimo metu žaibas dusyk trenkė į režisieriaus asistentą Jan Michelini, antro trenksmo metu žaibas taip pat palietė ir Jėzaus vaidmenį atlikusį James Caviezel, tačiau nei vienas nenukentėjo[1].

Istoriškumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas „Kristaus kančia“ gan tiksliai atitinka evangelijose pateikiamą Jėzaus teismo ir nukryžiavimo versiją, tačiau režisierius įtraukė keletą neminimų epizodų – dažną Šėtono vaizdavimą, epizodą iš Jėzaus jaunystės kai šis dirbo dailide, pokalbį tarp Piloto ir Klaudijos apie žydų sukilimą. Kitas istoriškai abejotinas faktas yra tai, kad žydai ir romėnai tarpusavyje kalba tai lotyniškai, tai aramėjiškai, nors tuo tarpu Romos imperijos rytuose lingua franca buvo graikų kalba.

Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas kritikų įvertintas gan teigiamai, jį taip pat pozityviai sutiko dauguma krikščionių bendruomenių. Daugiausia kritikos filmas susilaukė dėl perdėto dėmesio smurtui ir žiaurumui, bei dėl tariamo antisemitizmo. Kritikai pastebėjo, kad filme labai akcentuojamos smurto scenos, pavyzdžiui, 10 minučių skiriama pavaizduoti Jėzaus nuplakimą, nors evangelijose apie tai vos užsimenama. Prieš antisemitizmą kovojančios organizacijos smarkiai sukritikavo filmą dėl, jų požiūriu, neigiamo žydų vaizdavimo, antisemitinių stereotipų skatinimo. Būtent dėl to nei viena JAV kino kompanija nesiėmė filmo platinimo.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • National Board of Review – už išraiškos laisvę;
  • People’s Choice Awards – geriausia kino drama;
  • Satellite Award – geriausias režisierius (Mel Gibson);
  • EMMA apdovanojimas – geriausias filmas; geriausia aktorė (Maia Morgenstern);
  • Amerikos kompozitorių, autorių ir leidėjų bendruoemenė – geriausias kompozitorius (John Debney);
  • GMA Dove Award – geriausias instrumentinės muzikos albumas.

Filmas taip pat buvo nominuotas 3 „Oskarams“ (už kinematografiją, makiažą ir garso takelį).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]