Kražių Šv. Roko koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°36′00″š. pl. 22°41′41″r. ilg. / 55.599971°š. pl. 22.69467°r. ilg. / 55.599971; 22.69467

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Kražių Šv. Roko koplyčia
Kražiai, Šv. Roko koplyčia.JPG
Vyskupija Šiaulių
Dekanatas Kelmės
Savivaldybė Kelmės rajonas
Gyvenvietė Kražiai
Adresas M. K. Sarbievijaus g. 47
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta 1832 m.
Stilius klasicizmas, gotika

Kražių Šv. Roko koplyčia – koplyčia, esanti Kražių miestelyje Kelmės rajone, kartu su Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia su­da­ranti an­samb­lį – ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lą. Ji stovi bažnyčios šventoriuje, pastatyta XIX a. pirmoje pusėje. Rengiami kasmetiniai Šv. Roko atlaidai, kurie vyksta pirmą sekmadienį po Žolinės.

1997 m. koplyčia buvo įrašyta į LR Kultūros paveldo registrą.[1] Koplyčia restauruota: sutvarkyti fasadai, visi dekoro elementai, atkurtas frontonas.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1639 m. Kražiuose įsikūrė vienuolės benediktinės. Joms dovanotame žemės sklype buvo pastatyti vienuolynas ir bažnyčia. Pirmieji vienuolyno pastatai buvo mediniai. Jiems pasenus, 17571763 m. buvo statoma mūrinė bažnyčia. Iki šių laikų iš viso vienuolyno ansamblio išlikusi tik mūrinė bažnyčia, šventoriaus tvora ir prie bažnyčios, iš dešinės, stovinti Šv. Roko koplyčia.

1713 m. į Kražius atsikėlė vienuoliai rokitai. 1743 m. jie čia įsteigė globos namus psichiniams ligoniams. Reikia manyti, jų dėka Kražiuose išpopuliarėjo ir Šv. Roko kultas, užgimė ligonių globėjo Šv. Roko atlaidai – seniausia ir giliausias tradicijas turinti Kražių parapijos šventė. Šv. Roką parapijoje ypač imta garbinti po 1709 m. badmečio ir 17101711 m. daug gyvybių nusinešusios maro epidemijos. Iš lūpų į lūpas sklido pasakojimai, kaip Šv. Rokas išgirdo nelaimėlių maldas ir nutolino nelaimes bei išgydė beviltiškus ligonius. Iki šiol atlaidai švenčiami išlikusioje vienuolių benediktinių vienuolyno 1832 m. statytoje Šv. Roko koplyčioje bei pačioje bažnyčioje. Šv. Rokas pagerbiamas dar per Kražių skerdynes giedota giesme „Šventas Rokas“.

Šv. Roko koplyčia kartu yra ir Žemaitijos didikų Kšonstauskių giminės mauzoliejus. Jie buvo Batakių dvaro savininkai. Juozapas Kšonstauskis buvo Žemaičių kunigaikštystės pastalininkas. Koplyčios rūsio kriptoje ilsisi šių Žemaitijos bajorų, dosniai aukojusių benediktinių vienuolynui, palaikai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia sumūryta iš skaldyto akmens, su skaldos intarpais, turi gotikos ir klasicizmo formų. Yra vieno aukšto, vienos patalpos. Viduje įrengti laiptai į laidojimo rūsį. Koplyčios statinys stačiakampio plano, užsibaigia apside. Pagrindinis fasadas imituoja plokščiąjį portiką. Pusapskričio frontono centre įtaisyta lenta su lotynišku įrašu apie pastatymo ir renovacijos metus: „D.O.M. / CAPELLA SANCTI ROCHI / A.D. MDCCCXXXII / ÆDIFICATA / ANNO DOMINI MMI / RENOVATA“.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 23689 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  2. Kražių bažnyčia pasikeis neatpažįstamai. Nepamiršta ir koplyčia delfi.lt 2011-12-26

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka