Kozenicai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kozenicai
lenk. Kozienice
   POL Kozienice COA.svg   
Kozienice.Zespół pałacowy 05.jpg
Kozenicų rūmai

Kozenicai
51°35′0″ š. pl. 21°34′0″ r. ilg. / 51.58333°š. pl. 21.56667°r. ilg. / 51.58333; 21.56667 (Kozenicai)Koordinatės: 51°35′0″ š. pl. 21°34′0″ r. ilg. / 51.58333°š. pl. 21.56667°r. ilg. / 51.58333; 21.56667 (Kozenicai)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Mazovijos vaivadija
Apskritis: Kozenicų apskritis
Gyventojų (2007): 18 541
Plotas: 10,4 km²
Tankumas (2007): 1 783 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: KozenicaiVikiteka

Kozenicai (lenk. Kozienice) – miestas Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Radomo, Vyslos slėnyje (5 km nuo upės), prie jos intako Zagoždžionkos. Apskrities (pavieto) centras. Keliai į Radomą, Dembliną, Varką. Elektrotechnikos, baldų, statybinių medžiagų, maisto (pieno) pramonė, gaminami biuro reikmenys. Greta miesto, Svieže Gurnų kaime veikia Kozenicų šiluminė jėgainė. Yra sporto ir poilsio centras, žirgynas. Veikia krašto muziejus. Yra 1782 m. rūmų liekanos ir angliškasis parkas, 1869 m. Šv. Kryžiaus bažnyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kozenicai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1206 m. Per miestą ėjo kelias tarp Vilniaus ir Krokuvos (žiūr.: Lietuvių traktas), čia apsistodavo kunigaikščiai. 1394 m. Jogaila Kozenicuose įsteigė bažnyčią. 1466 m. pab., Krokuvoje siaučiant marui, Kozenicuose apsistojo Kazimiero Jogailaičio dvaras, 1467 m. čia gimė Žygimantas Senasis. Miesto teisės suteiktos 1549 m. Nuo XVII a. čia apsigyveno daug žydų. XVII–XVIII a. miestą nusiaubė Švedijos ir Transilvanijos kariai, vėliau – Rusijos armija[1].

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kozenicai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006