Červinsko valtinis tiltas

Spėjama tilto vieta mūsų dienomis.

Červinsko valtinis tiltas – istorinis laikinas tiltas Lenkijoje per Vyslos upę, kuriuo 1410 m. prie Červinsko prie Vyslos kaimo (dab. Mazovijos vaivadijos Plonsko apskrityje) persikėlė Lenkijos karalystės kariuomenė ir, dešiniajame krante susijungusi su LDK kariuomene, nužygiavo į Žalgirio mūšį. Kartais vadinamas Jogailos tiltu (lenk. Most Władysława Jagiełło).

Istorija

Paminklo „Jogaila vizituoja tilto ruošimą“ fragmentas.

Amatininkai. (Paminklo „Jogaila vizituoja tilto ruošimą“ fragmentas).

Dar 1409 m. gruodyje Kujavijos Breste įvyko slaptas pasitarimas, kuriame dalyvavo Lenkijos karalius Jogaila, LDK didysis kunigaikštis Vytautas ir jų artimiausi bendražygiai. Jo metu parengtas išsamus būsimo karinio žygio į Kryžiuočių ordiną planas, kuriame apgalvota, kada ir kur turi susijungti lietuvių ir lenkų pajėgos, numatyti kariuomenių judėjimo keliai ir maisto atsargų sandėliai šių maršrutų pakelėse. Abiejų šalių kariuomenių susijungimo vieta buvo numatytas Červinskas – nedidelis miestelis centrinėje Lenkijoje.

Karalystės kariuomenei skirto tilto per Vyslą konstrukcijas buvo nuspręsta paruošti Kozenicuose – paskutinėje stambesnėje gyvenvietėje, pakeliui į kariuomenių susijungimo vietą. Netolimoje Radomo girioje buvo ruošiama miško medžiaga. Dabartiniai istorikai spėja, kad aptašytus rąstus į konstrukcijas metalinių kablių pagalba jungė vietiniai valstiečiai, prižiūrimi Kozenicų amatininkų. Dalis medienos buvo supjaustyta į lentas ir jomis dengiamas paklotas. Darbams vadovavo meistras Jaroslavas, o bendrą priežiūrą vykdė Radomo seniūnas Dobrogastas Juodasis (lenk. Dobrogost Czarny). Visas išlaidas dengė karaliaus iždas.

1410 m. birželio 29 d. paruoštos konstrukcijos buvo nuplukdytos į Červinską, o po pusdienio tiltu jau buvo galima keliauti. Kelią iš laukimo stovyklos upės link žymėjo pastatyti kelmai. Patį įvažiavimą į tiltą saugojo grupė riterių, kurie prižiūrėjo, kad būtų išvengta susigrūdimų ar susistumdymų. Bendras inžinerinio statinio ilgis siekė apie pusę kilometro, judrioje upėje medinės konstrukcijos kiek bangavo ir judėjo, keldamos neasaugumo jausmą, todėl kiekvienos vėliavos kelionei prižiūrėti buvo skirtas perkėlos vadovas. Pirmiausia keliavo lauko artilerija, vėliau ir kitos kariuomenės rūšys. Spėjama, kad kai kurie daliniai Vyslą forsavo plaukdami, nes dėl tuometinės sausros jos vandens lygis buvo gana žemas. Kaip vėliau rašė žymus lenkų kronikininkas Janas Dlugošas, kariuomenės perkėla buvo organizuota be priekaištų.

Liepos antrą dieną persikėlimas jau buvo baigtas. Manoma, kad dešiniajame krante atsidūrė apie 20 000 raitelių, 4 000 pėstininkų, 30 pabūklų ir 8 000 vežimų. Červinsko prieigose Lenkijos pajėgos susitiko su LDK kariuomene, atžygiavusia nuo Pultusko ir prieš tai forsavusią Narevą bei Vkrą. Jungtinė kariuomenė netrukus pajudėjo Malborko link.

Po to tiltas buvo išardytas ir nuplukdytas į Plocką. Jo vėl prireikė, kai Lenkijos kariuomenė su pergale grįžinėjo iš Žalgirio mūšio lauko. Rugsėjo 25 d. ji turėjo laukti stovykloje prie Kujavijos Aleksandruvo (lenk. Aleksandrów Kujawski). Dėl šiandien nežinomų techninių kliūčių tilto montavimas vėlavo ir tik po dviejų dienų juo buvo galima keltis per Vyslą.

Atkurto tilto elementai.

Konstrukcija

Jokių tilto brėžinių ar piešinių neišliko. Visgi, šiuolaikiniai tyrinėtojai, pasiremdami kronikininko Jano Dlugošo aprašymais, viduramžių laikų inžinerinio statinio konstrukciją atkūrė. Tai buvo pontoninio tilto, vadinamo valtiniu, atmaina. Jo gamybai panaudoti 500 nužievintų rąstų ir 2 500 vienetų 3,5 m ilgio lentų, kas sudaro 500 m³ kokybiškos medienos. Visa konstrukcija rėmėsi į plokščiadugnes – 8–12 m ilgio ir 2–3 m pločio – valtis. Dėl kiekio nesutariama – manoma, kad jų galėjo būti tarp 168 ir 200 vnt. Du kraštiniai laiveliai buvo nejudamai užinkaruoti prie upės dugno, o tolimesnį kelią nuo jų iki pat kranto sudarė gruntu užpiltos fašinos.

Vėlesnis šio tilto konstrukcijų likimas nežinomas. Istorija mini, kad ir po kelių metų Lenkijoje kariniams tikslams vėl buvo statomi valtiniai tiltai. Vargu ar tam vėl buvo naudojama Červinsko tilto mediena, ji greičiausiai papuvo ir eksploatacijai nebetiko.

„Kryžių nešančio Kristaus“ skulptūra.

Atminimo įamžinimas

1910 m. buvo bandoma pastatyti paminklą Jogailos kariuomenės perkėlai Červinske, bet tuomet kraštą valdžiusi Rusijos caro administracija to padaryti neleido. Visgi, netoli nuo perkėlos vietos, kun. Eugenijušo Gruberskio iniciatyva ant vad. Jogailos kalnelio iškilo „Kryžių nešančio Kristaus“ skulptūra. Pjedestalo akmenys simbolizuoja paminklui aukojusias vietoves.

Besiruošiant Žalgirio mūšio šešių šimtų metų jubiliejui, 2010 m. dalis šio tilto buvo atkurta, replikos fragmentus galima pamatyti Kozenicuose. Ten pat pastatytas ir paminklas tilto ruošimą vizituojančiam Jogailai.

Šaltiniai

• Tadeusz Dzikowski. Wpływ inżynierii wojskowej na wiktorię grunwaldzką // Wsparcie inżynieryjne w wielkiej wojnie z Zakonem Krzyżackim 1409–1411. Sesja popularno-naukowa z okazji 600-lecia bitwy pod Grunwaldem w 1410 roku. red. Marcin Białas. – Warszawa: Centralna Biblioteka Wojskowa im. Marszałka Józefa Piłsudskiego, 2010, s. 21–31. ISBN 978-83-89875-32-7
• Sławomir Jóźwiak, Krzysztof Kwiatkowski, Adam Szweda, Sobiesław Szybkowski. Wojna Polski i Litwy z Zakonem Krzyżackim w latach 1409–1411 – Malbork: Wydawnictwo Muzeum Zamkowego w Malborku, 2010. ISBN 978-83-60518-33-5
• Stefan M. Kuczyński. Wielka wojna z Zakonem Krzyżackim w latach 1409–1411 Wyd. V. – Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, 1987
• Most Królewski w Kozienicach // Kozienicki Dom Kultury
• Most zwycięstwa Z prof. Barbarą Rymszą z Instytutu Badawczego Dróg i Mostów rozmawia Włodzimierz Kalicki // wyborcza.pl
• Andrzej Nadolski. Grunwald 1410 Wyd. III. – Warszawa: Dom Wydawniczy Bellona, 1999, seria: Historyczne bitwy. ISBN 83-11-08620-6
• Andrzej Nadolski. Grunwald. Problemy wybrane. Witold Świętosławski (posłowie) Wyd. II. – Wodzisław Śląski – Łódź: Wydawnictwo „Templum”, Instytut Archeologii i Etnologii PAN, 2010 ISBN 978-83-929218-6-8
• Tadeusz Nowak. Uwagi o technice budowy mostów polowych w Polsce w w. XV do XVII // „Studia i materiały do historii sztuki wojennej”. t. II (1956), s. 345–388, 1956
• Piknik historyczny Przez Czerwińsk pod Grunwald – Urząd Gminy Czerwińsk nad Wisłą Archyvuota kopija 2016-09-11 iš Wayback Machine projekto.
• Edward Potkowski. Grunwald – Kraków: Krajowa Agencja Wydawnicza, 1994, seria: Dzieje narodu i państwa polskiego, t. I-11 ISBN 83-03-03641-6
• Barbara Rymsza. O budowie repliki Mostu Jagiełły. W: Wsparcie inżynieryjne w wielkiej wojnie z Zakonem Krzyżackim 1409 – 1411 Sesja popularno-naukowa z okazji 600-lecia bitwy pod Grunwaldem w 1410 roku. Marcin Białas (red.) – Warszawa: Centralna Biblioteka Wojskowa im. Marszałka Józefa Piłsudskiego, 2010, s. 31–41. ISBN 978-83-89875-32-7
• Janusz Sikorski. Zarys historii wojskowości powszechnej do końca wieku XIX – Wyd. II pop. i uzup. Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, 1975
• Uroczyste przecięcie wstęgi // Instytut Badawczy Dróg i Mostów, 2010-06-28 Archyvuota kopija 2019-05-07 iš Wayback Machine projekto.
• Władysławowi Jagielle w podzięce // www.polskaniezwykla.pl
• Wojciech Pastuszka. Most Jagiełły // archeowiesci.pl Archyvuota kopija 2019-05-07 iš Wayback Machine projekto.
• Marcin Dobrowolski. Jak zbudować most na Wiśle w 6 godzin? // Puls Biznesu

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.