Pereiti prie turinio

Kosto pilis

Koordinatės: 50°29′25″ š. pl. 15°08′06″ r. ilg. / 50.49028°š. pl. 15.13500°r. ilg. / 50.49028; 15.13500
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kosto pilis
Kosto pilies vaizdas iš oro

Kosto pilis (ček. hrad Kost) – Čekijos pilis Jičyno rajone.

Kosto pilis stovi Šiaurinėje Bohemijoje, regione, kuris vadinamas Čekijos Rojus. Pilis priklauso bajorų šeimai Kinský dal Borgo.[1] Šiuo metu Kosto pilis gerai išsilaikiusi ir prižiūrima. Pilis žinoma savo garsiu Baltuoju Bokštu (ček. Bílá Věž).

Pilis pastatyta iki 1349 m., nes šiais metais Benešas fon Vartenbergas (Beneš von Wartenberg) į šią pilį perkėlė savo rezidenciją. 1360 m. jis mirė, pilies savininku tapo jo sūnus Peteris fon Vartenbergas.

Pilies savininkai daug kartų keitėsi. Benešo fon Vartenbergo palikuonys pilį valdė iki 1414 m. Tais metais per santuoką pilis atiteko Mikulašui Zajicui fon Hasenburgui. 1456 m. Kosto, Troskų ir Uolinės pilių savininku tapo Janas Zajicas fon Hasenburgas, kuris vėliau dalyvavo sukilime prieš karalių Jurgį Podiebradietį. Po Jano Zajico mirties pilies savininku tapo Zdenekas Levas fon Rozentalis (Zdeniek Lev von Rosental, m. 1535 m.). Šis 1497 m. Kosto pilį pardavė Bohemijos karalystės aukščiausiajam kancleriui Janui iš Šelmberko (Schellenberg). Jo palikuonys pilį valdė iki 1524 m. 1524–1551 m. Kosto pilį valdė Biberšteinai (Bieberstein). Janas Biberšteinas prie pilies pristatė renesansinį sparną su erdvia virtuve. Jis neturėjo vaikų, tad po jo mirties pilis atiteko dukterėčiai ir jos vyrui Krištofui Popelui Lobkovicui, kurie prie pilies pastatė alaus daryklą ir keletą įtvirtintų ūkinių pastatų. Lobkovicai (Lobkowicz) buvo pilies savininkai iki 1634 m. Kurį laiką pilį valdė generalisimas Albrechtas Valenšteinas. Po jo 1634–1738 m. pilį valdė Černinai iš Chudenicų. Černinų valdymo laikais pilis nušiuro, ją naudojo kaip grūdų sandėlį.

1738–1769 m. pilį valdė karalystės maršalas Vaclavas Kazimiras Netolickis iš Eisenberko (Netoličtí z Eisenberka). Jam valdant Kostas ir apylinkės gavo fideikomiso (lot. fideicommissum) statusą. Jo sūnus neturėjo vaikų, tad pilies fideikomisą paveldėjo moteriškoji linija. Paveldėtojos prie pavardės pridėdavo antrą pavardę Netoličtí.

XIX a. pilį paveldėjo generolas feldmaršalas grafas Eugenijus Vratislavas iš Mitrovicų (m. 1867 m.), kuris irgi savo pavardę papildė sandu Netoličtí. 1879 m. pilis atiteko jo sūnėnams italams dal Borgo, kurie iš dėdės paveldėjo ne tik pavardę Netoličtí, bet ir jo grafo titulą. Dal Borgo Netolicki buvo pilies savininkai iki 1948 m., kai pilį konfiskavo tuometinė komunistinė Čekoslovakijos valdžia.

Socialistinės Čekoslovakijos laikais pilyje buvo įrengtas gotikinio ir renesansinio meno muziejus. 1992 m. Čekijos vyriausybė Kosto pilį ir gretimas žemes grąžino Džiovaniui Kinskiui dal Borgo, kuris yra paskutinės pilies valdytojos Anos Marijos dal Borgo Netolicki ir jos vyro Norberto Kinsky sūnus.

Pilies ypatumai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kosto pilis turi keletą skirtumų, kuriais skiriasi nuo kitų Bohemijos pilių:

  • Stovi ne ant kalvos, o ant smiltaininio kyšulio dviejų upelių santakoje. Šiauriau pilies yra Klenicės upės slėnis, o piečiau – Plakaneko slėnis. Anksčiau pilį iš trijų pusių supo trys tvenkiniai – Baltasis, Juodasis ir Gulbių. Pirmi du išlikę iki dabar. Sugriovus tvenkinių užtvankas buvo galima apie pilį sudaryti sunkiai praeinamą vietovę.
  • Bokšto planas yra trapecinis. Trapecijos kampai nukreipti tenai, iš kur labiausiai tikėtinas apšaudymas katapultomis. Dėl tokios bokšto orientacijos katapultų akmenys rikošetuoja ir daro žymiai mažesnę žalą.


50°29′25″ š. pl. 15°08′06″ r. ilg. / 50.49028°š. pl. 15.13500°r. ilg. / 50.49028; 15.13500