Korėjos nacionalinis muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Korėjos nacionalinis muziejus

Korėjos nacionalinis muziejus (kor. 국립중앙박물관 = Gunglib Jung-ang Bagmulgwan) – didžiausias Pietų Korėjos istorijos ir meno muziejus bei kultūros centras. Įkurtas 1945 m., jis užsiima įvairiais tyrimais bei švietimo programomis archeologijos, istorijos ir meno srityse. Ekspozicijos nuolat pildomos, egzistuoja nuolatinės ir keičiamos parodos.

Nuo 2005 m. muziejus įsikūręs naujame pastate Jongsan Šeimos parke Seule. Šiame muziejuje yra virš 220 000 eksponatų, iš kurių vienu metu eksponuojama apie 13 tūkstančių. Per metus muziejuje apsilanko virš 3 milijono lankytojų.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis pastatas ir jį supanti teritorija.

Muziejaus istorija siekia 1908 metus, kada Seule esančiuose Čangjong rūmuose buvo įsteigtas valstybinis muziejus. Po japonų okupacijos, 1915 m. Japonijos valdžia muziejų reorganizavo ir perkėlė į Kjongbok rūmus. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, muziejus vėl buvo pertvarkytas, jam suteiktas dabartinis pavadinimas. Korėjos karo metu muziejaus eksponatus buvo pasiruošta pervežti piečiau, kad apsaugoti nuo Šiaurės Korėjos, tačiau pastaroji užėmusi Seulą perėmė kolekciją ir planavo jos išgabenimą į šiaurę. Pietų Korėjos pajėgos suspėjo atkovoti sostinę ir kolekciją išgabeno į Busaną. Po karo eksponatai buvo sugrąžinti į Seulą.

Nacionalinis muziejus kurį laiką neturėjo jam tinkamos vietos. 1972 m. buvo išplėstos ekspozicijų salės Kjonbok rūmuose, o 1986 m. muziejus perkeltas į Kapitolijaus pastatą, likusi nuo japonų okupacijos laikų. Šis vėliau buvo nugriautas, todėl muziejus vėl turėjo sugrįžti į Kjonbok rūmus. Galiausiai, 2005 m. buvo pabaigtos naujo muziejaus statybos buvusios karinės bazės vietoje. Šiame pastate muziejus yra iki šiol.[3]

Pastatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastato vidus.

Pagal ekspozicijų užimamą plotą, Korėjos nacionalinis muziejus yra šeštas pasaulyje (137 201 m²). Pastatas suprojektuotas ir pastatytas taip, kad atlaikytų galimus žemės drebėjimus iki 6 balų stiprumo pagal Richterio skalę. Siekiant apsisaugoti nuo gaisro, naudotos tik ugniai atsparios statybinės medžiagos. Jis taip pat turi natūralaus apšvietimo sistemą, specialią oro kondicionavimo sistemą, specialias švietimui ir paskaitoms skirtas patalpas, atskirą muziejų vaikams, didelius plotus lauko parodoms, parduotuves, restoranus, kavines.

Išplanavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejaus nuolatinės ekspozicijos išsidėstę per tris aukštus.[4]

Kolekcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejuje galima pamatyti objektų iš visų Korėjos istorinių laikotarpių, pradedant akmens amžiaus radiniais ir baigiant menu iš Džiosono dinastijos, žlugusios 1910 m. Kolekcijoje yra 67 objektai, įtraukti į Nacionalinių vertybių sąrašą, ir 114 objektai iš Vertybių sąrašo. Gausi budistinio ir konfucianistinio meno pavyzdžių kolekcija. Siekiant pateikti platesnį kontekstą, suformuota atskira ekspozicija, skirta Pietryčių ir Centrinės Azijos šalių, Kinijos, Japonijos menui.[5]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Visitor Figures 2013, The Art Newspaper, April 2014
  2. The Art Newspaper, 26 March 2018
  3. James E. Hoare. Historical Dictionary of the Republic of Korea. Rowman & Littlefield, 2015, p. 351
  4. Permanent exhibitions, National Museum of Korea
  5. Ben Jackson. Museums & Galleries: Displaying Korea's Past and Future. The Korea Foundation, 2011