Korupcija švietimo sistemoje

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Korupcija švietimo sistemoje – tai švietimo sistemoje dirbančių asmenų piktnaudžiavimas padėtimi siekiant asmeninės naudos. Paprastai korupcija siejama su valstybės tarnyba, tačiau pedagogai nėra valstybės tarnautojai, o šalyse veikia ir privačių mokyklų. Tad korupcijos sąvoką švietimo sistemoje reikėtų išplėsti. Korupcija švietimo sistemoje gali reikštis įvairiai – kyšininkavimu, tėvų „reketu“ ar studentų šešėline ekonomika, kai parduodami ir perkami studentų rašto darbai.

Švietimo sistemoje egzistuoja daug skirtingų korupcijos formų. Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Valdas Pruskus jas klasifikuoja 4 lygmenimis:

• Korupcija švietimo politikoje (neskaidrūs ir korumpuoti biudžeto asignavimai),
• Korupcija Švietimo ir mokslo ministerijoje (korumpuotas lėšų perskirstymas),
• Korupcija švietimo įstaigų administracijoje (mokytojų mokami kyšiai siekiant išvengti administracinių nuobaudų),
• Korupcija mokyklų lygmenyje (tėvų mokami kyšiai ar dovanos mokytojams, mokyklų administracijai).

Lietuvoje ir pasaulyje atlikta tyrimų, skirtų korupcijos švietimo sistemoje analizei. Pavyzdžiui, 2008 m. Transparency International Lietuvos skyrius atliko Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimą. Apklausti gyventojai mano, kad švietimo institucijose labai dažnai duodami kyšiai (joms skirta 5 vieta). Lyginant su 2005 m. Lietuvos korupcijos žemėlapiu, kyšininkavimas švietimo sistemoje yra sumažėjęs. Daug tyrimų atliko įvairūs pasaulinės nevyriausybinės organizacijos Transparency International skyriai, pavyzdžiui, TI Ukrainos skyrius 2007 m. savo ataskaitoje apie korupciją švietimo sistemoje pažymėjo, jog korupcija švietimo sistemoje, gyventojų nuomone, užima 6 vietą tarp labiausiai korumpuotų institucijų. 47,3% respondentų teigė kyšininkavę universitetuose. Tuo metu pasaulinė organizacija UNESCO 2001 metais organizavo kūrybines dirbtuves ekspertams, dirbantiems edukacijos srityje. Šių kūrybinių dirbtuvių metu buvo pristatomi tyrimai, statistika, diskutuojama etikos ir korupcijos švietimo sistemoje klausimais. Pavyzdžiui, aptartos opiausios problemos Ganoje bei Nigerijoje – priėmimai į mokyklą, atlyginimų mokėjimas bei išankstinis baigiamųjų egzaminų užduočių pirkimai. Pakistane egzistuoja fiktyvių mokyklų, mokytojų ir mokinių problema.

Korupcijos švietimo sistemoje priežastys

Korupcijos švietimo sistemoje priežastys priklauso nuo skirtingų korupcijos sampratų, jai priskirtų veikų ar kontekstų – šalių socialinės, ekonominė padėties. Pavyzdžiui, Minesotos universiteto profesoriaus D. Chapman teigimu, korupciją švietimo sistemoje besivystančiose šalyse lemia 3 priežastys :

1. švietimas yra palanki patronažui bei manipuliacijai jausmais struktūra;
2. sprendimų priėmimas patikėtas nedideliam kiekiui žmonių;
3. išlaidose trūksta skaidrumo ir atskaitingumo.

Korupciją Lietuvos švietimo sistemoje analizuojantis V. Pruskus išskiria godumą, valstybės ekonominę padėtį (pavyzdžiui, nedideli ir vėluojantys mokytojų atlyginimai), tam tikrų visuomenės veikėjų įtaką (pavyzdžiui, kai jų vaikai mokosi prestižinių specialybių arba įstoja į mokymosi institucijas ne dėl savo nuopelnų), kultūrinius veiksnius (pavyzdžiui, pilietiškumo stoką, pakantumą korupcijai), kriterijų stoką skiriant švietimo įstaigos vadovus, teisinės sistemos trūkumus ir kitas struktūrines ydas (pavyzdžiui, nėra premijinės švietimo įstaigose dirbančių darbo užmokesčio sistemos) kaip korupcijos švietimo sistemoje trūkumus.

Korupcijos švietimo sistemoje padariniai

Pasak V. Pruskaus, S. P. Heyneman, D. Chapman, korupcijos švietimo sistemoje padariniai gali būti didesni nei kitose srityse, kai, pavyzdžiui, kelios kartos yra nekokybiškai lavinamos, aukšti įvertinimai rašomi ne už nuopelnus, pasiekimus, o kyšininkaujant bei sukčiaujant. Korupcijos švietimo sistemoje padariniai gali paveikti skirtingus žmones ar jų grupes.

Korupcijos švietimo sistemoje prevencija

Korupcijos švietimo sistemoje prevencija siekiama sumažinti tokios korupcijos riziką. Ji gali būti nukreipta į edukacijos struktūros reformas, procesų valdymą, prevencinius mechanizmus, sankcijas. Kita prevencijos forma- elgesio kodeksai švietimo sistemos įstaigose, teisės aktai bei programos. Lietuvoje 2002 m. buvo priimtas įstatymas „Dėl švietimo ir mokslo ministerijos kovos su korupcija strategijos plano patvirtinimo“.