Transparency International

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lentelė lyginanti įvairių valstybių verslo konkurencingumo ir korupcijos priklausomybę. Sudaryta kūrybinio plenero Prahoje metu, 1998 m.

Transparency International (TI) – pasaulinė nevyriausybinė organizacija, tirianti įvairaus pobūdžio (taip pat ir politinę) korupciją. Organizacija visuomenei dažniausiai pažįstama dėl jos kasmet skelbiamo korupcijos suvokimo indekso – lyginamojo pobūdžio pasaulinės korupcijos sąvado.

TI Lietuvos skyrius (TILS), vadovaujamas Sergejaus Muravjovo, atlieka korupcijos tyrimus įvairiose socialinėse, verslo, politikos ir pan. aplinkose.

TILS finansavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TILS gauna paramą iš įvairių šaltinių, įskaitant vyriausybes, fondus, privatų sektorių ir nepriklausomus asmenis. Didžiausi TI LIetuvos skyriaus rėmėjai 2006 m. buvo: Atviros Lietuvos fondas, ES/TI sekretoriatas, AB Mažeikių nafta, UAB Fermentas, MG Baltic, UAB Baltic Orthoservice, ES/Viešosios politikos centras „Providus“ (Latvija), Jungtinių Tautų vystymo programa, JAV ambasada, Baltijos-Amerikos partnerystės programa.

Kai kurie TILS tyrimų rezultatai ir išvados[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. atliktų tyrimų išvadose buvo pateikta lietuvos verslininkų nuomonė apie Lietuvos institucijų korumpuotumą: beveik 94 % apklaustųjų mano, kad korumpuota ir labai korumpuota yra valdžia, per 79 % - žiniasklaida, beveik 63 % - verslas, per 36 % - NVO ir beveik 24 % - religinės organizacijos. [1]

Respondentai, kurie turėjo reikalų su tyrėjų išvardintomis 16 nacionalinės reikšmės žiniasklaidos priemonių per pastaruosius 2 metus, buvo paprašyti įvertinti jų skaidrumą. Kaip neskaidriausios žiniasklaidos priemonės buvo įvardinti nacionaliniai dienrašciai „Respublika“, „Vakaro žinios“ ir „Lietuvos rytas“, o skaidriausios – „Verslo žinios“, „Valstiečių laikraštis“ ir „LTV“.

2007 m. gruodį televizijos pokalbių laidoje su Leonidu Donskiu tuometinis TILS vadovas Rytis Juozapavičius apibendrino jo 3-jų metų veiklos organizacijoje patirtį. Anot jo, tyrimai parodė, jog 70 nuošimčių Lietuvos verslininkų tiki, kad kyšininkavimas yra efektyvu; nuo 2004 m. praktiškai visiškai apleistas korupcijos kontrolės darbo baras, vyksta tiktai „popierinė“ korupcijos kontrolė; ryškesnė sėkmės kovoje su korupcija istorija būtų tik Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios kyšininkavimo indeksai lyginant 2002 metus, kai 19 iš 100 prisipažino, kad yra davę kyšių, su 2005 metais – tik 3 iš 100 – kyšininkavimo indeksas gerokai sumažėjo.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Korupcijos suvokimo indeksas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]