Pereiti prie turinio

Kofta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kofta
Cig kofte
Tabrizo kofta

Kofta – patiekalas, gaminamas iš maltos mėsos (dažniausiai avienos ar jautienos). Jis yra paplitęs didelėje dalyje Azijos, pirmiausia Artimųjų Rytų virtuvėse, taip pat pietrytinėje Europoje (Balkanų virtuvėse), Indijoje.

Pavadinimai ir etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas kilęs iš persiško žodžio kuftan (کوفتن), kas reiškia „malti, trinti“.

Skirtingose šalyse kofta vadinama šiek tiek skirtingais pavadinimais: pers. kiufta, ar. kufta (كفت), turk. köfte, azer. küftə, arm. kyufta (քյուֆթա), bosn., serb. ћуфтa, kroa. ćufta, bulg. кюфте, mak. ќофте, gr. keftes, rum. chiftea, alb. qofte, hin. kofta ir t. t.

Patiekalas jau minimas seniausiuose arabų šaltiniuose, kur aprašoma, kaip avienos faršas formuojamas į apelsino dydžio rutuliukus ir aptepamas kiaušinio baltymu. Koftos paplito visose Islamo virtuvėse, o Osmanų imperijoje per turkišką virtuvę pasiekė ir Balkanus. Maždaug tuo metu Safavidai perdavė koftos tradicijas į Indiją.

Gaminant koftą, mėsos (dažniausiai avienos arba jautienos) faršas yra maišomas su priedais (ryžiais, bulguru, kiaušiniais, prieskoniais, daržovėmis). Kartais ruošiamos koftos tik iš žuvies ar daržovių. Koftos dažniausiai termiškai apdorojamos (kepamos ant žarijų, riebaluose, verdamos, troškinamos), bet retais atvejais gali būti patiektos ir žalios (pvz., cig kofte).

Vien Turkijoje žinoma apie 291 rūšių, o visame pasaulyje yra gerokai daugiau. Arabų šalyse jos dažniausiai formuojamos dešrelių formos, Indijoje jos troškinamos su aštriais kariais, dažnai įdaromos virtais kiaušiniais, Pakistane ir šiaurės Indijoje koftos gaminamos iš ožkienos. Didžiausias koftos variantas yra Tabrizo koftos, gaminamos maždaug 8 cm skersmens.

Daugumoje islamo šalių koftos žinomos kaipo greitas maistas.