Klusai (Elkas)

Šis straipsnis apie kaimą Vakarų Lenkijoje. Apie kaimą Raseinių rajone skaitykite straipsnyje Klusai.

Klusai lenk. Klusy
Klusų bažnyčia

Klusai 53°47′39″ š. pl. 22°07′17″ r. ilg. / 53.79417°š. pl. 22.12139°r. ilg. / 53.79417; 22.12139 (Klusai (Elkas))

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis	Pišo apskritis
Valsčius	Aryso valsčius

Gyventojų (2011)	75

Klusai (lenk. Klusy; vok. Klaussen) – kaimas Vakarų Lenkijoje, administraciškai priklauso Varmijos Mozūrų vaivadijos Pišo apskrities Aryso valsčiui. Išsidėstęs sąsmaukoje tarp Krakštino ir Lipinskio ežerų bei kiek tolėliau telkšančio Druglino. Netoli kaimo yra valstybės saugoma archeologinė vieta.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė pirmąkart paminėta 1551 m. kai Ryno seniūnas Georgas von Diebes pardavė Vaitiekui Mikusachui žemės sklypą prie dabartinio Lipinskio ežero. Pradėjo kurtis kaimas, kurio gyventojai aštuoneriems metams buvo atleisti nuo mokesčių. Būdami svarbių kelių sankryžoje Klusai sparčiai augo – jau 1564 m. kaime veikė penkios smuklės. 1710 m. krašte siautėjo maro epidemija.

Klusai iki 1945 m. priklausė Rytprūsiams, vėliau įėjo į Lenkijos sudėtį. Iki 1954 m. buvo to paties pavadinimo valsčiaus centru, priklausė Suvalkų vaivadijai. Po 1975–1998 m. administracinės reformos Klusai pavaldūs Varmijos Mozūrų vaivadijai.

Bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar 1354 m. apylinkėje veikė nedidelis vienuolynas Clausula Mariana, nuo kurio pavadinimo ir atsirado kaimo vardas. Spėjama, kad pirmoji bažnyčia šioje vietoje iškilo 1454 m., o 1530 m. jau veikė parapijinė mokykla. 1754 m. minimas sunykęs bažnyčios pastatas, suremontuotas jis dar sulaukė 1858 m. (tais metais sudegė). Vėliau prasidėjo dabartinės bažnyčios statyba, kuri užtruko iki pat 1884 m.

Po Antrojo pasaulinio karo katalikams atiduota Klusų Dievo Motinos Tikinčiųjų Globėjos bažnyčia (lenk. Kościół Matki Bożej Wspomożenia Wiernych w Klusach) dabar priklauso Luko Šventos šeimynos dekanatui, pavaldi Luko vyskupijai. Parapija apima kelis gretimus kaimus, o parapijiečių skaičius siekia 1500 (1999 m. duomenys). Dvejos koplyčios – Skomak Vielki ir Rožynskio kaimuose. Bažnyčioje išliko Terleckio iš Karaliaučiaus pagaminti vargonai ir 1861 m. išlietas varpas.

Žymėtasis akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo apylinkėse nuo seno gulėjo keistų formų akmuo. Jo paviršiaus įdubimai primena velnio pėdą. Pasak legendos jis atsirado 1640 m., kai kunigas Vyšnevskis išvarė nelabąjį iš vienos tekėti susiruošusios merginos. Kai 1656 m. Švedų tvano metu prie kaimo prisiartino Lenkijos karaliaus siųsta totorių kariuomenė, akmuo skleidė tokią nepakantumo atmosferą, kad kariškiai nusprendė nerizikuoti ir pasuko savo žirgus atgal. Nuo to laiko rieduliui prigijo Velnio akmens vardas.

Dabar šį riedulį galima pamatyti prie bažnyčios. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, senovės jotvingiams jis anksčiau galėjo tarnauti kaip aukojimo altorius.^[1]