Pereiti prie turinio

Klauseikių senovės gyvenvietė

Koordinatės: 56°16′23″š. pl. 21°43′25″r. ilg. / 56.273172°š. pl. 21.723533°r. ilg. / 56.273172; 21.723533
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klauseikių senovės gyvenvietė
[[Image:|250px]]
Klauseikių senovės gyvenvietė
Klauseikių senovės gyvenvietė
Koordinatės
56°16′23″š. pl. 21°43′25″r. ilg. / 56.273172°š. pl. 21.723533°r. ilg. / 56.273172; 21.723533
Vieta Skuodo rajonas
Seniūnija Aleksandrijos seniūnija
Plotas 2,71 ha
Naudotas II tūkstantmetis pr. m. e. - XIII a.
Žvalgytas 1996, 2004 m.
Registro Nr. 20299 / A1867 /

Klauseikių senovės gyvenvietė (regioninio reikšmingumo kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 20299, senas registro kodas A1867) – neįtvirtinta senovės gyvenvietė šiaurinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Klauseikiuose (Aleksandrijos seniūnija), 1,5 km į pietvakarius nuo kelių Skuodas – Mažeikiai ir Jedžiotai – Klauseikiai sankryžos.

Įrengta kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje, ties riba su Jedžiotais, prie užakusios, pelkėtos daubos esančioje aukštumoje ir šiaurės rytinėje papėdėje, apie 200 m ilgio rytų – vakarų kryptimi, 145 m pločio. Teritorija buvusi ariama, dirvonuoja. Rytinė dalis nukasta karjero, pietinėje dalyje stovi sodyba.

Teritorijos plotas – 2,71 ha.

0,75 km į pietvakarius yra Jedžiotų senovės gyvenvietė, 2,9 km į pietryčius – Jedžiotų piliakalnis, 3,8 km į pietvakarius – Apuolės piliakalnis.

Pasakojama, kad šioje vietoje stovėjo galingo valdovo rūmai, kuriuos sugriovė Apuolės pilį puolę priešai. Ariant dirva rasta akmens kirvukų, žalvario papuošalų, geležies dirbinių, titnago ir akmens nuoskalų, lipdytos keramikos šukių.[1]

1996 m. žvalgė Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas), 2004 m. – Linas Tamulynas (Kultūros paveldo centras). Aptiktas kultūrinis sluoksnis, lipdytos keramikos lygiu paviršiumi šukių, akmens galąstuvas, titnago skaldytinis, geležies šlako ir molio tinko gabalėlių.[2]

2005 m. senovės gyvenvietė įrašyta į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1867) ir pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe, kuriai 2006 m. suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.[3]