Kiškunmaiša

Kiškunmaiša veng. Kiskunmajsa

Vaizdas iš viršaus

Kiškunmaiša 46°29′32″ š. pl. 19°44′13″ r. ilg. / 46.49222°š. pl. 19.73694°r. ilg. / 46.49222; 19.73694 (Kiškunmaiša)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Vengrija
Medė	Bač Kiškūnas
Rajonas	Kiškunmaišos rajonas

Meras	Andrašas Ábraham-Furšas (veng. Ábrahám-Fúrús András)

Gyventojų (2018.01.01^[1])	10 968
Plotas	222,27 km²
Tankumas (2018.01.01^[1])	49 žm./km²

Pašto kodas	6120
Tinklalapis	[5]
Vikiteka	Kiškunmaiša

Ki̇̀škunmaiša (veng. Kiskunmajsa) – miestas pietinėje Vengrijos dalyje, netoli valstybinės sienos su Serbija. Rajono centras, priklauso Bač Kiškūno medei. Apie 11 000 gyventojų, žinomas savo terminių vandenų maudykle. Vienintelis šalyje 1956 m. Vengrijos revoliucijos muziejus ir šiems įvykiams skirta koplyčia. 93 % gyventojų sudaro vengrai, 68 % yra Romos katalikai.

Geografija

Išsidėstęs Panonijos lygumoje, apie 105 m v. j. l. aukštyje. Nuo šalies sostinės nutolęs apie 140 km, išsidėstęs tarp dviejų automagistralių, vedančių nuo šalies valstybinių sienų į Budapeštą: tai greitkelis M6 iš Ivandardos ir greitkelis M5 iš Rioskės. Prie siaurojo geležinkelio linijų Kiškunfėledhaza–Kiškunhalašas ir Kiškunmaiša–Kečkemėtas, abi linijos nebeveikia. Kanalas Fecherto–Maišaš–Fečatorna. Šalia miesto plyti laukiniais gvazdikais (lot. Dianthus diutinus) ir kalkakmenių klodais garsėjantis Kiškunšago nacionalinis parkas, du trečdaliai jo yra paskelbti biosferiniu draustiniu. Turistus į Kiškunmaišą vilioja ir dirbtinis ežeras su sala, prie kurio ilsimasi vasarą. Gydomųjų terminių vandenų maudyklė „Jonathermal“, pavadinta populiarios obuolių veislės „Jonatan“ (angl. Jonathan) vardu, veikia ir žiemą.

Istorija

Krašte nuo seno gyveno vengrai, hunai, avarai. XVI a. pr., per turkų invaziją Kiškunmajšos kaimelis buvo sudegintas ir naujieji gyventojai kūrėsi kiek į pietryčius nuo senosios vietos. Osmanų kariuomenę išvijus, Austrijos-Vengrijos valdžia kvietė iš naujo apgyvendinti šias žemes. Atvažiavo persikėlėliai, daugiausia jų buvo iš Jasfenisaru vietovės. 1744 m. iškilo barokinė Romos katalikų bažnyčia. 1837 m. Vengrijos karalius ir Austrijos imperatorius Ferdinandas I Kiškunmaišai suteikė miesto ir jomarkų rengimo teises. Persikėlėliai daugiausiai vertėsi vynuogininkyste ir kt. laukininkystės šakomis, taip pat gyvulininkyste. Smelėtos apylinkių žemės negalėjo išmaitinti tiek gyventojų, todėl XIX a. pab. prasidėjusi emigracija tęsėsi iki pat XX a. vid. 1956 m. atidaryta gimnazija.

Prie miesto puošimo yra prisidėjęs ir ukmergiškis tautodailininkas Rimantas Zinkevičius, sukūręs medines skulptūras (kai kurias su kolegomis): Laisvė ^[2], Koplytstulpis ^[3], Rūpintojėlis ^[4], Bedradarbiavimas ^[5]. 2007 m. jam buvo suteiktas Kiškunmajšos garbės piliečio vardas.^[6]

Miestų partnerystė

Išnašos

Šaltiniai

[1] Magyarország közigazgatási helynévkönyve, 2018. január 1. (magyar és angol nyelven)

[2] [1]

[3] [2]

[4] [3]

[5] [4]

[6] Aldona Kačerauskienė. Vengrų bičiuliai turiningai baigs veiklos metus // Horizontai, „XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2007 m. spalio 31 d., Nr. 19 (156)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]