Kimonas Georgijevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kimonas Georgijevas
bulg. Кимон Георгиев Стоянов
Gimė 1882 m. rugpjūčio 11 d.
Pazardžikas, Bulgarija
Mirė 1969 m. rugsėjo 28 d. (87 metai)
Sofija, Bulgarija
Sutuoktinis (-ė) Veselina Rodeva
Veikla Bulgarijos ministras pirmininkas
Partija Zveno, Tėvynės frontas
Alma mater 1902 m. Sofijos karo mokykla
Vikiteka Kimonas Georgijevas

Kimonas Georgijevas (bulg. Кимон Георгиев Стоянов, g. 1882 m. rugpjūčio 11 d. Pazardžike, tuomet – Osmanų imperijos dalis – 1969 m. rugsėjo 29 d. Sofijoje) – Bulgarijos valstybės ir karinis veikėjas, du kartus Bulgarijos ministras pirmininkas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas mirė, kai Kimonui buvo vos 3 mėnesiai. 1897 m. baigė Pazardžiko keturių klasių mokyklą. 1902 m. baigęs Sofijos karo mokyklą, tarnavo Bulgarijos kariuomenėje. Dalyvavo Balkanų karuose, kurių metu turėjo kapitono laipsnį. Pirmojo pasaulinio karo metu vadovavo batalionui. Būdamas pulkininku leitenantu, 1920 m. išėjo į atsargą. Dalyvavo 1923 m. birželio 9 d. puče, kurio metu nuversta Bulgarijos vyriausybė, vadovaujama A. Stambolijskio. Du kartus – nuo 1923 m. iki 1927 m. ir nuo 1927 m. iki 1931 m. tarpukario Bulgarijos parlamento narys. 1926 m. iki 1928 m. Bulgarijos susisiekimo ministras. Nuo 1931 m. priklausė politiniam judėjimui Zveno. Dalyvavo rengiant ir vadovavo 1934 m. gegužės 19 d. valstybės perversmui. Po jo nuo 1934 m. gegužės iki 1935 m. sausio 22 d. – ministras pirmininkas, taip pat užėmė teisingumo ministro, trumpai ir vidaus reikalų ministro pareigas. Po perversmo Bulgarijoje sustiprėjo autoritarizmas – buvo paleistas Bulgarijos parlamentas, uždraustos politinės partijos, įvesta cenzūra, atlikta administracinė teritorinė šalies reforma. Išaugo valstybės vaidmuo Bulgarijos ekonomikoje – buvo įvesti spirito, tabako, naftos ir druskos monopoliai. Carui Borisui III vyriausybę paleidus, pasitraukė į opoziciją, tapo vis labiau kairiųjų pažiūrų. Antrojo pasaulinio karo metais pasisakė prieš Bulgarijos bendradarbiavimą su Vokietija. Aktyviai dalyvavo 1944 m. rugsėjo 9 d. perversme, kurio metu buvo nuversta K. Muravijevo vyriausybė. Nuo 1944 m. rugsėjo 9 d. iki 1946 m. lapkričio 22 d. vadovavo pirmajai prosovietinei Bulgarijos vyriausybei, paskelbusiai Vokietijai karą. Palaikė Bulgarijos komunistų partiją per 1945 ir 1946 m. vykusius Parlamento rinkimus. K. Georgijevui vadovaujant pokario vyriausybei, keli tūkstančiai Bulgarijos monarchistų buvo nubausti mirties bausme. Po 1946 m. rugsėjo mėnesį Bulgarijoje surengto referendumo, šalyje įvesta respublikos valdymo forma. Nuo 1946 m. iki 1947 m. – Bulgarijos užsienio reikalų ministras. Nuo 1946 m. iki 1950 m. ir nuo 1952 m. iki 1962 m. Bulgarijos ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas. Po Antrojo pasaulinio karo daug kartų rinktas Bulgarijos parlamento nariu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Georgijev Kimon (Kimonas Georgijevas). Kimonas Georgijevas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 587 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]