Kimberlis

Koordinatės: 28°44′0″ p. pl. 24°46′0″ r. ilg. / 28.73333°š. pl. 24.76667°r. ilg. / 28.73333; 24.76667 (Kimberlis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kimberlis
angl. Kimberley
I pasaulinio karo memorialas Kimberlyje
Kimberlis
Kimberlis
28°44′0″ p. pl. 24°46′0″ r. ilg. / 28.73333°š. pl. 24.76667°r. ilg. / 28.73333; 24.76667 (Kimberlis)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika
Provincija Šiaurės Kapas
Įkūrimo data 1870 m.
Gyventojų (2011[1]) 225 155
Plotas 164,3 km²
Tankumas (2011[1]) 1 370 žm./km²
Altitudė 1 184 m

Kimberlis (Kimberley) – miestas Pietų Afrikos Respublikoje, Šiaurės Kapo provincijos administracinis centras ir didžiausias miestas, išsidėstęs Veldo plynaukštėje, šalia Valio upės slėnio.

2011 m. 43,2 % miesto gyventojų pagrindinė kalba buvo afrikanų, 35,8 % – tsvanų, 8,7 % – anglų, 6 % – kosų.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įkurtas New Rush pavadinimu 1870 m., netoliese radus deimantų. 1873 m. pervadintas britų politiko I-ojo Kimberlio erlo, Džono Voudhauzo garbei. 1887 m. „De Beers“ kompanija, vadovaujama Sesilio Rodeso, ėmėsi deimantų gavybos. Dėl imigrantų antplūdžio Kimberlis sparčiai augo. Čia rasta ultrabazinė magminė uoliena, pavadinta kimberlitu, kurioje aptinkami deimantai. Dar 1882 m. rugsėjo 2 d. Kimberlyje įvestas elektrinis gatvių apšvietimas (tai pirmasis miestas pietų pusrutulyje, įvedęs tokį apšvietimą). 1896 m. atidarytas Vitvatersrando universiteto filialas. XIX a. pab. – XX a. pr. Kimberlis buvo Būrų karų centras. Didžiausia pasaulyje deimantų kasykla uždaryta 1914 m. (iškasta 3 t deimantų), 2005 m. uždarytos dar trys. Dar ir dabar tai vienas svarbiausių pasaulyje deimantų gavybos ir apdirbimo centrų. Cemento ir statybinių medžiagų pramonė.[3]

Buvusi deimantų kasykla – Didžioji skylė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. SOUTH AFRICA: Northern Cape, citypopulation.de
  2. [1]
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 209

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]