Magminė uoliena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Magminės uolienos – uolienos, susidariusios iš magmos (išlydytos, daugiausia silikatinės masės), kuri šaldama sukietėjo.

Magminių uolienų klasifikavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magminės uolienos skirstomos pagal jų genezę, cheminę ir mineralinę sudėtį.

  • Pagal genezę skirstomi į efuzines magmines uolienas, išsiliejusios magmos į Žemės paviršių (bazaltas, diabazas, andezitas, trachitas, liparitas ir kt.) ir intruzines, susiformavusias Žemės gelmėse.
    • Pagal antrinius efuzinių uolienų pakitimus skirstomi į kainotipines („jaunas“, nepakitusias) efuzines magmines uolienas ir paleotipines („senas“, įvairaus pakitimo laipsnio)
    • Efuzinės uolienoms priklauso ir vulkaninės uolienos – piroklastai, tufai, vulkaninės brekčijos ir kt.
  • Pagal cheminę sudėtį magminės uolienos skirstomos remiantis silicio dioksido kiekiu (SiO2) uolienoje. Pagal šį rodiklį išskiriamos ultrarūgštinės, rūgštinės, vidutinės, bazinės ir ultrabazinės uolienos.
Pavadinimas SiO2 kiekis Uolienos
Ultrabazinės < 45 % dunitas, peridotitas, piroksenitas
Bazinės 45-52 % gabras, labradoritas, bazaltas, diabazas
Vidutinės 52-65 % sienitas, dioritas, trachitas, andezitas feldšpatinis porfyras, porfyritas
Rūgštinės 65-70 % granitas, liparitas, kvarcinis profyras
Ultrarūgštinės > 75 % pegmatitas

Cheminė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magminių uolienų cheminė sudėtis nustatoma pagal jas sudarančių elementų (jų oksidų) procentinę sudėtį ir pagal mineralinę sudėtį. Cheminė ir mineralinė magminių uolienų sudėtis tarpusavyje susijusi, tačiau praktiškai neįmanoma nustatyti mineralinę sudėti vien tik iš cheminės sudėties ir atvirkščiai. Taip pat uolienas sudarančių mineralų sudėtis sudėtinga ir pilna įvairių retų elementų priemaišų. Magminėse uolienose galima rasti praktiškai visus žinomus cheminius elementus, tačiau pagrindiniai yra deguonis, silicis, aliuminis, geležis, kalcis, natris, kalis, titanas ir vandenilis. Cheminė magminių uolienų sudėtis nustatoma pagal oksidų: SiO2, Al2O3, Fe2O2, FeO, MgO, CaO, Na2O и K2O kiekį. Magminių uolienų cheminė sudėtis nesutampa su magmos, iš kurios susidarė uolienos, chemine sudėtimi. Taip yra todėl, kad kai kurios magmos sudedamosios dalys (vanduo, anglies dioksidas, chloro, fluoro junginiai ir kt.) stingstant išsiskiria.

Magminių uolienų įvairovė atsiranda magmos diferenciacijai. Įvairiose magmos rezervuaro dalyse kaupiasi įvairios medžiagos ir išsiskiria įvairūs mineralai. Išskiriami du pagrindiniai diferenciacijos tipai: magminė diferenciacija ir kristalizacinė diferenciacija.

Mineralinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Intruzinių uolienų skirstymas pagal felzinių mineralų kiekį

Magminių uolienų mineralai labai įvairūs. Tai feldšpatai, kvarcas, amfibolai, piroksenai, žėručiai, mažiau pasitaiko olivino, nefelino, magnetito, apatito ir kitų mineralų.

Magmines uolienas sudarantiems mineralams priklauso kvarcas, kalio feldšpatai, plagioklazai, leicitas, nefelinas, piroksena, amfibolai, žėručiai, olivinas ir kt. Aksesoriniams mineralams priskiriami cirkonas, apatitas, rutilas, monacitas, chromitas, titanitas, ortitas.

Magminiai mineralai būna arba pirminiai, susidarę kristalizuojantis magmai, arba antriniai, veikiant postkristalizaciniams procesams.

Klasifikuojant magmines uolienas labai svarbus yra tamsieji mineralai. Pavyzdžiai mineralas olivinas aptinkamas daugiausia ultrabazinės magminėse uolienose t. y. uolienose kuriose SiO2 kiekis ypatingai mažas. Vidutinio rūgštingumo uolienose randama raginukė, o rūgščiose – biotitas.

Taip pat svarbus ir saliniai mineralai, ypač feldšpatai. Taip plagioklazai atitinka klasifikaciją pagal SiO2 kiekį: Ultrabazinėse uolienose šių mineralų nėra. Bazinėse uolienose vyrauja šarminiai kalcio plagioklazai, vidutinės sudėties – natrio – kalcio plagioklazai, rūgštinėse uolienose rūgštūs kalcio plagioklazai.

Olivino buvimas uolienoje rodo, kad pirminiam tirpale trūko SiO2 ir todėl nesusiformavo kitas mineralas – piroksenas. Kai pakankami SiO2 olivinas virsta entatitu.

Mg2SiO4 + SiO2 = Mg2Si2O6

Panaši reakcija vyksta ir susidarant nefelinui. Kai magma pasiplido SiO2, vietoje nefelino susidaro albitas

NaAlSiO4 + 2 SiO2 = NaAlSi3O8

Pagal mineralinę sudėtį magminės uolienos skiriamos į kelias grupes:

  • Vulkaninės piroklastinės uolienos
  • Karbonatitai,
  • Kimberlitai, lambroita, lamprofyrai,
  • Melilitinės, kalsilitinės, leucitinės uolienos,
  • Čarnokitoidai,
  • Ultramafitai,
  • Iš felzinių mineralų sudarytos uolienos,
  • Vulkaninės efuzinės uolienos,
  • Magnezingos vulkaninės uolienos,
  • Nesilikatinės magminės uolienos.